Naujas fluorascencinis baltymas vidinius organus padarys matomus  (0)

Yeshiva universiteto Alberto Einšteino medicinos kolegijos tyrėjai sukūrė fluorascencinį baltymą, kuris leidžia matyti gyvų organizmų vidinius organus be jokios invazijos ar specialios technikos, kuri sukeltų šalutinius efektus ar padidintų apšvitinimo tikimybę.

Šis išradimas galėtų sukelti perversmą radiologijos tyrimų srityje ir leistų gydytojams stebėti auglių vystymąsi, efektyviau taikant įvairias gydymo metodikas. Skirtingai nuo kitų radiologinių tyrimų, fluorascencinio baltymo metodas nesukelia jokio pavojaus dėl per didelio radioaktyvios spinduliuotės kiekio ar įvairių reagentų naudojimo.

Pastaruosius 20 metų ląstelių ir jų sudedamųjų dalių vizualizacijai mokslininkai naudojo įvairius spalvotus fluorascencinius baltymus, gautus iš medūzų ar koralų, tačiau tokių baltymų panaudojimas gyvų žinduolių organizmuose susidurdavo su tam tikrais sunkumais: hemoglobinas gyvūnų kraujyje labai efektyviai absorbuoja mėlyną, žalią, raudoną ir kitus bangos ilgius, standartiškai naudojamus fluorascencinių baltymų stimuliacijoje, taip pat ir visus bangų ilgius, kuriuos spinduliavo sužadinti baltymai.

Tam kad ši kliūtis būtų apeita, anatomijos ir struktūrinės biologijos Vladislav Verkhusha laboratorijos A. Einšteino medicinos kolegijoje iš bakterinės fitochromos (bakterijų rūšių pigmentas, naudojamas šviesai aptikti) buvo sukurtas fluorascencinis baltymas. Šis naujas baltymas, pavadintas iRFP, šviesą absorbuoja ir spinduliuoja artimojoje infraraudonojo spektro dalyje. Šioms elektromagnetinėms bangoms žinduolių audiniai yra beveik visiškai skaidrūs.

Baltymas buvo išbandytas kepenyse – organe, kur ypatingai daug kraujo. Visų pirma, mokslininkams teko į kepenis įkelti reikiamą baltymą. Tam panaudotas adenovirusas, kuris savyje turėjo iRFP geną, sugebantį gaminti tyrimams reikiamą baltymą. Taigi, eksperimento metu pelėms buvo sušvirkštas minėtas virusas su reikiamu genu.

Virusui su iRFP genu apkrėtus kepenų ląsteles, jos ėmė gamintį fluorascencinį iRFP baltymą. Tuomet pelės apšvitintos artima infraraudona šviesa ir taip buvo įmanoma užfiksuoti spinduliuojamą fluorascencinę šviesą, naudojantis viso kūno skeneriu, dirbančiu tame elektromagnetinių bangų ruože. Fluorascencinė šviesa apkrėstose pelėse pirmą kartą užfiksuota praėjus dviem dienoms ir pasiekė maksimumą praėjus penkioms paroms po infekcijos. Papildomi eksperimentai parodė, kad iRFP fluorascencinis baltymas netoksiškas.

Laboratorijos doktorantas Grigory Filonov, straipsnio, išėjusio liepos 17 dieną žurnale „Nature Biotechnology“ autorius, teigė, kad šis baltymas pasirodė pranašesnis prieš visus kitus, naudojamus gyvūnų kepenų vizualizacijoje. Šis baltymas ne tik suteikia labai ryškius bet ir labai stabilius vaizdus. Tikimasi, kad šis metodas paskatins naudoti neinvazinius būdus stengiantis pažvelgti į gyvų organizmų vidų. Taip pat mokslininkas pabrėžė, jog nenaudojami jokie kenksmingos spinduliuotės šaltiniai, tokie kaip rentgeno spinduliai ar kompiuterinės tomografijos skenavimas. Taip pat šis būdas pranašesni ir už magnetinio rezonanso metodą, nes gaunami labai ryškus vaizdai.

Aut. teisės: MokslasPlius
MokslasPlius

(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)