Kada ir kaip Homo sapiens prisijaukino šunį?  (1)

Rusijos mokslininkai moderniausiais tyrimo metodais nustatė, kad 1970 m. rastos šuns kaukolės amžius yra maždaug 33 tūkst. metų. Tai reiškia, jog pirmykštis žmogus keturkojį bičiulį prisijaukino gerokai anksčiau, nei buvo manoma iki šiol.


Šunų fosilijų, kurių amžius yra ne didesnis nei 14 tūkst. metų, randama gana dažnai. O štai senesnių negu 26 tūkst. metų rasta vos kelios. Pastaroji yra viena iš seniausių žinomų. Rusų mokslininkų tyrimo išvadas patvirtino dar trys nepriklausomos laboratorijos.

Prieš 33 tūkst. metų gyvenusio šuns kaukolė buvo rasta Sibire, Altajaus kalnuose. Novosibirsko Mokslų akademijos (Rusija) mokslininkas Jaroslavas Kuzminas teigė, kad šuo buvo labai panašus į dabartinius samojedų veislės šunis.

DNR tyrimo rezultatai atskleidė, kad rastas šuo turėjo kai kurių vilkų bruožų. Mokslininkai mano, jog žmonių prijaukinti vilkai visiškai pasikeisdavo per keletą kartų (generacijų), t. y., maždaug per 50 metų. Antropologai ir archeologai sutaria, kad vilkų jaukinimas Europoje, Azijoje ir Viduriniuosiuose Rytuose vyko ne pavieniais atvejais, o masiškai.

„Smalsesni vilkai ryždavosi vis drąsiau ateiti netoli akmens amžiaus žmonių gyvenviečių, kur būdavo galima rasti medžioklės laimikio likučių. Socialiems padarams – žmonėms – atsirasdavo galimybė po truputį jaukintis gyvūną, kol šis apsigyvendavo pas juos, o praėjus vos kelioms kartoms tapdavo „geriausiu ir iš ištikimiausiu draugu“. – pasakojo Misūrio universiteto (JAV) profesorius Lee Lymanas.

Aut. teisės: Diena.lt
Diena.lt
Autoriai: Paulius Paulaitis
(1)
(0)
(1)

Komentarai (1)