Kadaise su Amerika kosmoso srityje lenktyniavusi Rusija pastaruoju metu patiria vieną nesėkmę po kitos. Kol kas net neaišku, kaip į Žemę grįš Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) dirbantys kosmonautai.

Rugpjūčio 18 dieną nesėkmingai iš Baikonuro startavo Rusijos ryšių palydovas; rugpjūčio 24-ąją po starto nukrito kosmonautams į orbitą krovinius skraidinanti raketa. Ar avarijos beveik tuo pačiu metu - tik atsitiktinumas?

Šios dvi avarijos (vadinkime jas taip kukliai - juk žmonių aukų nebuvo) yra pirmos akivaizdžios naujojo korporacijos „Roskosmos“ vadovo Vladimiro Popovkino nesėkmės.

Ankstesnysis buvo šiemet atleistas po dviejų žiemą įvykusių nesėkmingų raketų startų. Gruodį į raketą, turėjusią į orbitą iškelti tris Rusijos globalinio pozicionavimo sistemos GLONASS palydovus, per klaidą pripilta papildomai pusantros tonos kuro; palydovai buvo prarasti. Vasarį dėl neaiškių priežasčių buvo prarastas (pasiklydo erdvėje) karinis palydovas.

Finansiškai ryšių palydovo „Ekspress-4M“ savininkė valstybinė įmonė „Kosmicheskaya sviaz“ nenukentėjo: ketvirtį milijardo dolerių kainavęs palydovas apdraustas. Tačiau prarastas laikas negrąžinamas. Tokių aparatų nenusipirksi kioske, jų kūrimas irgi reikalauja laiko.

Kokią reikšmę šalies valdžia teikė palydovui „Ekspress-4M“, matyti iš jo starto: renginyje dalyvavo ne tik „Roskosmos“ vadovas, bet ir ryšių ministras, būtent jis po starto (iš pradžių atrodė, kad viskas vyksta normaliai) kosmodrome iškilmingai pranešė, kad palydovas unikalus ne tik Rusijos, bet ir viso pasaulio mastu bei džiugiai dalijo dalyviams starto atminimo ženklelius.

Šis aparatas buvo sukurtas EUROSTAR platformos bazėje, įrangą gamino EADS ASTRIUM kompanija. Aparatas turėjo galimybę užtikrinti skaitmeninės televizijos ir plačiajuosčio interneto signalų priėmimą didelei Rusijos teritorijos daliai. Ir ne tik: ryšys būtų dengęs ir Vidurio Europą, taigi ir mūsų šalį. Dabar to teks palaukti.

„Paklaikusį“ ryšių palydovą kosmoso platybėse rado ne rusai, o amerikiečių gynybos sistema NORAD. Rusijos karinė kosmoso erdvės stebėjimo sistema jo nematė.

Lygiai taip pat į elipsinę orbitą nenumatytai iššokusį karinį rusų palydovą žiemą rado ir duomenis pateikė amerikiečiai. Tik jų padedami rusų specialistai susirado savo paklydėlį. Tad praktinis stebėjimo sistemų testavimas parodė akivaizdų JAV pranašumą šioje srityje.

Krovininio laivo avarija rugpjūčio 24 dieną koreguoja ir šešių kosmonautų, esančių TKS, planus. Maisto ir kitų išteklių jiems kol kas užtenka, kritiniu atveju jie gali evakuotis gelbėjimosi moduliais, esančiais stotyje (tai patys naujausi „Sojuz“, kuriais jie ir atskrido). Tačiau kitą mėnesį numatyta keisti pusę ekipažo.

Jeigu priežastys, inspiravusios „Sojuz“ avariją, nebus panaikintos, siųsti šia raketa nešėja žmones į kosmosą kažin ar bus pasiryžta. Tokiu atveju dėl techninių priežasčių per du kartus į Žemę iki metų pabaigos gali tekti grįžti visai įgulai, ir stotis liks tuščia.

Įvairios raketų „Sojuz“ modifikacijos į kosmosą skraido jau keliasdešimt metų. Krovininiai palydovai „Progres“ į orbitą jomis buvo keliami 130 kartų. Sėkmingai keliami ir iki šiol.

Raketinė didvalstybė Rusija turi sukaupusi milžinišką karinių ir kosminių raketų gaminimo ir eksploatavimo patirtį. Kadaise sovietų vadovas Nikita Chruščiovas yra pasakęs, kad raketas jie daro tokiu pačiu tempu, kaip dešreles. Vienas „Sojuz“ skrydis kainuoja tik apie 65 mln. dolerių: sukaupta patirtis ir gamybinė bazė leidžia Rusijai laikyti labai mažas kosminio transporto kainas.

Šiuo pigiu ir patikimu transportu naudojasi daugelis pasaulio valstybių. Metų pabaigoje iš kosmodromo Gvianoje „Sojuz“ į kosmosą turi iškelti dar vieną Prancūzijos palydovą. Po „Progres“ avarijos paskelbta, esą raketos startas neatšaukiamas.

Tačiau dauguma kosmoso specialistų sutinka, kad nėra komfortiška realizuojant šalių kosmines programas taip priklausyti nuo senų Rusijos raketų. Iškart po avarijos JAV kompanijos SPACEX, ruošiančios komercinius skrydžius į TKS, lobistai paprašė NASA skirti papildomų lėšų tyrimams.

Pastarųjų avarijų priežastys išaiškintos. Ryšių palydovas išklydo iš numatytos teritorijos dėl programinės valdymo bloko klaidos. Kosminis sunkvežimis nukrito dėl trečiosios pakopos variklio gedimo. Skandalingai atrodo pernykštė gruodžio avarija - ten banaliai į raketą įpylė per daug kuro.

Kiekvieną tokį atvejį galima paaiškinti. Bet sunku atsikratyti įspūdžio, kad sistemiškai šie įvykiai glaudžiai susiję su pasikeitusiais visuomenės prioritetais. Vadybininko prestižas aukštesnis nei inžinieriaus. Senas raketas gamina tokie pat seni inžinieriai ir darbininkai arba nelygiavertė jų pamaina.

Prieš 42 metus pasibaigė dviejų besivaržančių didvalstybių lenktynės - kuri pirmoji išsilaipins Mėnulyje. Tos kosminės varžybos skatino pažangą pačiose įvairiausiose srityse.

Tos pažangos šalutiniais vaisiais mes naudojamės net buityje, užtenka paminėti tefloninius indus ar mobiliuosius telefonus. Bet pastaraisiais dešimtmečiais kosmosas daugiausia ir naudojamas ne ambicingiems žmonijos tikslams siekti, o tik padaryti mūsų gyvenimą patogesnį - kosmosas reikalingas GPS sistemai, meteorologijai, komunikacijai, net turizmui.

Tokie taikomieji tikslai mažai duoda kosminių technologijų pažangai, - juos pasiekti užtenka ankstesniais laikais sukurtų kosminio transporto priemonių. Net ir kai kurių senųjų nebereikia: juk šią liepą jau nurašyti daugkartiniai JAV kosminiai laivai.

Bet tokia komfortiška stagnacija veda į regresą. Žmonija, nekeldama sau ambicingų uždavinių, gali prarasti ir tuos laimėjimus, kuriuos pasiekė dėl neįtikimos įtampos.

Komentarai (7)