Libijos dykumoje rasta garamantų civilizacijos pilių  (3)

Britų archeologai tyrinėjo Libijos dykumą ir nesvetingiausiose jos vietose aptiko dar prieš islamo religijos įsigalėjimą čia egzistavusios senovės karalystės pėdsakų, informuoja sciencedaily.com. Pažangi civilizacija egzistavo apie 1 000 metų maždaug iki 600 metų po Kristaus. Ji buvo nutiesusi Sacharoje požeminius vandentiekius ir užsiiminėjo žemdirbyste.

Palydovinėse nuotraukose aptikta daugiau kaip 100 įtvirtintų ūkių ir kaimų su pilis primenančių struktūrų liekanomis, taip pat keletas senovinių miestų, datuojamų 1,5 tūkst. metų pr. Kr. „Dingusius miestus“, kaip manoma, statė mažai žinoma senovės garamantų (angl. – „Garamantes“) civilizacija. Radiniai leidžia manyti, jog jų gyvenimo būdas ir kultūra buvo kur kas pažangesnė, nei buvo manoma iki šiol. Afrikos garamantų tauta egzistavo iki islamo. M. Gaddafi ignoravo gabios tautos istoriją, tad Libijos žmonės apie juos žinojo mažai. Dabar britų archeologai galės toliau tyrinėti garamantų civilizacijos teritoriją. Romėnų archeologijos profesoriaus Deivido Metinglio (David Mattingly) vadovaujamas Lesterio universiteto (University of Leicester) mokslininkų kolektyvas, tyrinėdama palydovines nuotraukas, aptiko pilis primenančių kompleksų griuvėsius iš purvo plytų. Pilių sienų aukštis siekė keturis metrus. Nuotraukose taip pat buvo pastebėta gyvenamųjų būstų, kapinių su piramidės formos antkapiais, bendros dirbamų laukų ir jų drėkinimo sistemos. „Atradimą apibūdinčiau taip: tarsi kas nors būtų atvykęs į Angliją ir joje netikėtai aptikęs viduramžių pilių“ - tvirtina tyrimų projekto vadovas D. Metinglis.

„Palydovinės nuotraukos suteikė mums galimybę apžvelgti plačią teritoriją, - profesoriui antrina Lesterio universiteto daktaras Martinas Steris (Martin Sterry). – Požymiai byloja, jog klimatinės sąlygos čia nesikeitė šimtus ir tūkstančius metų, o tai reiškia, jog ši nesvetinga žemė, kurioje neiškrinta nė lašas lietaus, kadaise buvo gausiai apgyvendinta ir dirbama. Tai išskirtinės radimvietės – tiek puikiu išsilaikymo laipsniu, tiek archeologiniu vertingumu.“

Radiniai leidžia suabejoti senovės romėnų liudijimais, jog garamantų tautą sudarė barbarai nomadai (klajokliai) ir Romos Imperijos paribiuose siautėję plėšikai. „Panašu, kad garamantai buvo ypatingai civilizuoti, - pažymi D. Metinglis. – Gyveno kokybiškai įtvirtintose fortifikacinėse sistemose, užsiiminėjo oazine žemdirbyste. Tai buvo organizuota valstybė su miestais ir kaimais, rašytine kalba ir net meno technologijomis. Visai gali būti, jog garamantai yra oazių eksploatavimo pionieriai ir trans-Sacharos prekybinės sistemos pradininkai.“

Libijoje darbavęsis profesoriaus vadovaujamas mokslininkų kolektyvas šių metų vasarį buvo priverstas evakuotis, šalyje kilus sumaiščiai, kuri tęsėsi daugiau kaip pusę metų. Dabar archeologai tikisi grįžti į dykumas ir tęsti pradėtus darbus.

Parengė Saulius Žukauskas,
sauliuszukauskas01@gmail.com

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (3)