25-tas „kadras“ muzikoje: gydo, masina arba net žudo?
(15)
Edvardas Eismontas A. Venckus – populiarių dainų autorius, garsų poveikį aplinkai tyrinėjantis fizikas, Šv. Kazimiero ordino, kurio devizas – gyventi darant gera, įkūrėjas ir magistras. Šiandien garsios giminės palikuonis pasinėręs į metodikos, kuria jis pats drastiškai atjaunino savo organizmą, tobulinimą. Anot pašnekovo, garsas turi didžiulę galią. Vienaip sukonstruota muzika gydo, kitaip – gali mums įdiegti bet kokią programą: sužadinti potraukį narkotikams, agresijai ar pririšti prie tam tikros vietos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Šiandien mes neįsivaizduojame gyvenimo be daugybės mus supančių technikos daiktų, tačiau šis mūsų pačių sukurtas technokratinis pasaulis, Edvardo Eismonto A. Venckaus teigimu, tikras iššūkis mūsų organizmui.
„Mus neigiamai veikia visi techniniai triukšmai – mašinos gatvėje, bet kokia techninė įranga. Jų skleidžiamas garsas yra neharmoninės kilmės, t. y. laike nekinta jo dažnis, kas būdinga melodikai. O kai garso dažnis nekinta, jau po kelių sekundžių jis ima erzinti. Ypač pavojingi žemesnio dažnio garsai – jie netgi gali sukelti širdies aritmiją, virškinimo trakto sutrikimus, jau nekalbant apie poveikį nervų sistemai.
Man teko būti viename gamybiniame ceche, kuriame dirbantys žmonės jau po mėnesio ėmė skųstis širdies ritmo sutrikimais. Bendras garso stiprumas ir dažnis neparodė jokių anomalijų, bet kai garso dažnį išskaidėme, pasirodė, kad vienoje cecho vietoje buvo šaltinis, kurio išskaidyto garso trečioji tonika (pagrindinis muzikinės dermės garsas) sukeldavo širdies negalavimus. Kai šis garso šaltinis buvo pašalintas, problema dingo“, - pasakojo fizikas, daugybę metų tyrinėjantis garso poveikį.
Šiuolaikinė muzika neretai taip pat artima triukšmui, tačiau pats kompozitorius teigia nelinkęs manyti, kad dėl to ji turėtų būti laikoma blogiu.
„Kai kurie šiuolaikinės muzikos kūrėjai sintetina garsus, kuriuos galima vadinti triukšmu. Netgi specialiai sintezuojami garsai, kad virštoniai nebūtų harmoniniai. Taip pat yra specialūs efektai, kurie iškraipo instrumentų skleidžiamus garsus, o begalinis triukšmas ir iškraipyti garsai „kraipo“ ir mūsų nervų sistemą. Šiuo atveju viskas sprendžiama per didžiulį garsą – pritildžius jį, turbūt patys muzikantai išsigąstų, išgirdę, kaip jie groja. Tačiau yra puikiai atliekamos ir šiuolaikinės muzikos. Joje gali būti nemažai triukšmo, bet virtuozinis atlikimas turi teigiamą poveikį.
Taigi jokiu būdu nesakau, kad jaunimas neturėtų tokios muzikos klausytis. Yra daug geros bet kokio žanro muzikos. Pavojus kyla tuomet, kai muzika specialiai koduojama. Kaip vaizde yra 25-tas kadras, taip ir garse yra galimai kažkas panašaus į kodavimą, galintį veikti žmogaus psichiką, pavyzdžiui, skatinti jaunimo agresyvumą, potraukį narkotikams. Tai įmanoma, tik, laimei, retai naudojama“, - teigė Edvardas Eismontas A. Venckus.
Anot mokslininko, tam tikras koduotas muzikos dažnis gali būti taikomas klubuose. Užtenka jį panaudoti vos keliose dainose, kad žmones į šią vietą trauktų vėl ateiti. Tokiam kodavimui ypač imlūs paaugliai, kurių sąmonė dar nėra iki galo susiformavusi ir priima viską, nesugebėdama atrinkti informacijos.
Pats sveikiausias – lietaus garsas
Pats mokslininkas jau 20 metų kuria specifinę muziką, kurios garsų skleidžiami dažniai, juos pakoregavus spektrograma, daro tokį poveikį, kokio siekia kompozitorius. Pavyzdžiui, vienokia muzika skirta atsipalaidavimui ir sveikam miegui, kitokia – meditacijai, trečios rūšies muzika žvalina. Mat esant mums vienokios ar kitokios būsenos, sąmonė skleidžia skirtingo dažnio bangas, tačiau įmanomas ir atvirkštinis procesas – sąmonę per muziką privertus veikti tam tikru dažniu, mes patenkame į šiam dažniui būdingą būseną.
„Muzika smegenų dažnį sumažinus iki 4-7 Hz, žmogus gali būti įvestas į meditacinę būseną. Taigi, kurdamas muziką, ieškau būdų, kaip gerąja prasme paveikti žmogaus sąmonę. Tokioje būsenoje labai stiprinama žmogaus imuninė sistema – tai jau įrodė ir mokslas“, - teigė pašnekovas.
Muziką kompozitorius pagyvina natūraliais gamtos garsais. Anot Edvardo Eismonto A. Venckaus, mus teigiamai veikia visi be išimties gamtos garsai – vandens čiurlenimas, paukščių čiulbėjimas, jūros ošimas, delfinų ar banginių skleidžiami garsai, bitės zyzimas ir netgi perkūnija.
„Kaip bebūtų keista, perkūnijos garsas labai naudingas virškinimo traktui ir širdžiai. Jis turi labai daug obertonų. Tačiau plačiausio spektro poveikį turi lietus. Išskaidžius jo skleidžiamą garsą, matome plačiausią spektrų gamą. Dar įtaigesnis – žmogaus balsas. Ne veltui senovės kultūrose buvo taikomas gydymas balsu. Tiesa, taip gydyti galėdavo ne bet kas, o tik ypatingai sveikas žmogus. Šiandien sunku būtų rasti žmogų, kuris galėtų gydyti balsu. Prancūzijoje profesorius A. Tomatis tai darė, dabar jo darbą tęsia sūnus. Pavyzdžiui, kai žmogus yra komoje, jo smegenų dažnis nukrenta iki 0,5 Hz. Pakeisti būseną, kad žmogus atgautų sąmonę, tokiu atveju gali tik žmogaus balsas“, - pasakojo pašnekovas.
Kūno negalavimų diagnostika ir gydymas garsu
Mokslininkas kartu su medikais sukūrė unikalų spektrografinės analizės diagnostikos metodą SBSA, kuriuo, įrašius žmogaus balso virpesius, galima diagnozuoti viso kūno fizinius ir psichosomatinius negalavimus. Pats metodo autorius jį vadina regeneracijos programa.
„Lygiai prieš penkerius metus pirmiausiai šią programą išbandžiau pats. Iki šiol neįsivaizduoju, kad kažkas kūne galėtų skaudėti, nors anksčiau turėjau nemažai problemų. Gydytojai negalėjo suprasti, kodėl mano organai pasidarė kaip jaunuolio. Ir per tuos penkerius metus nejaučiu jokio senėjimo. Tiesa, savo metodo nevadinu gydymu, tai sveikatinimo programa. Kai organe jau įvykę audinių pakitimai, labai sunku kažką pakeisti, todėl žmonės turėtų būti atidesni savo sveikatai“, – tikino pašnekovas.
Metodika remiasi moksliniu faktu, kad kiekvienas organas generuoja tam tikrą akustinį dažnį. Yra paskaičiuota, kokį dažnį turi skleisti sveikas organas, o bet kokie nukrypimai nuo šio dažnio rodo tam tikro organo funkcijos sutrikimą. Kita vertus, kiekviena kūno ląstelė ne tik skleidžia, bet ir priima akustinio dažnio virpesius. Tyrimais įrodyta, kad net užsikimšus ausis nemalonus garsas neigiamai veikia mūsų kūną – pavyzdžiui, kyla kraujospūdis.
Taigi į kompiuterį įrašomas žmogaus balsas, kuris specialia programa išskaidomas į tam tikrus garsus – semas. Per aštuonerius tyrinėjimų metus mokslininkas atrado penkias pagrindines semas, kurios per spektografinį akustinio balso kodo vaizdą parodo organizmo būklę. Tuomet laboratorijoje, keičiant akustinius dažnius, akustinis balso kodas atstatomas iki idealiai sveiko žmogaus balso, kurio skleidžiamais virpesiais veikiamas organizmas. Konkrečiam žmogui pagal jo esamą būklę suprogramuoti virpesiai sklinda iš specialaus lietuvių specialistų sukurto vibracinio krėslo.
Tuo pat metu žmogus klausosi autoriaus sukurtos muzikos, įvedančios sąmonę į meditacinę būseną, bei ekrane stebi gražius gamtos vaizdus. Po seanso žmogus dar gauna stiklinę struktūruoto (užšaldyto ir atšildyto) vandens, kuris specialioje nuo aplinkos veiksnių izoliuotoje talpoje yra veikiamas to paties tobulai sveiko žmogaus akustinio kodo. Visas šis derinys, anot mokslininko, organizme paskatina savigydos procesus.
„Ši programa atsirado iš senovės gydymo būdų. Daugelyje kultūrų žmonės, dainuodami, tardami tam tikrus garsus, sugebėdavo sukelti tam tikrų kūno dalių rezonansą ir pastebėjo, kad jis gydo. Tai jautė ir lietuviai – sąmoningai ar nesąmoningai žmonės po sunkių darbų susirinkdavo ir dainuodavo. Man teko įrašyti Veronikos Povilionienės dainavimą. Kai pagal mano metodiką išskaidėme jos išdainuotų galūnių garsų spektrą, pamatėme, kad jos dainavimas unikalus, todėl jis toks įtaigus. Be abejonių, klausytojus jis veikia teigiamai“, – teigė pašnekovas. Anot Edvardo Eismonto A. Venckaus, mūsų sveikata – brangiausia, ką mes turime, tačiau jai skiriame mažiausiai dėmesio.
„Didžiausia šių dienų problema, kad visi lekia. Būtina rasti laiko sau. Jeigu patys nesustosime, sustabdys gyvenimas – liga, nelaimė ar net mirtis. Nieko nekainuojantis būdas atsipalaiduoti – po darbo susirasti vietą, kurioje gera pabūti. Tam puikiai tinka kad ir miesto parkas, kuriame galima pasiklausyti paukščių čiulbėjimo, medžių ošimo. Kas nemėgsta būti gamtoje, galėtų, grįžęs namo, pasiklausyti švelnios, malonios muzikos su gamtos garsais. Tokie paprasti dalykai ne tik palaiko gyvenimo kokybę, bet ir gali prailginti gyvenimą“, – tikino mokslininkas.