Uodeguotųjų „žvaigždžių“ biopsijas NASA atliks kometiniais harpūnais (Video)  (0)

Naudodamiesi nauja technologija, NASA mokslininkai nuo šiol galės medžiagos mėginius imti tiesiai iš kometų branduolių – iš bet kurios pageidautinos vietos kometoje. Godardo kosminių skrydžių centro ekspertai sukūrė sistemą, kuria naudojantis bus galima į kosminį zondą ar Žemę pargabenti kometos grunto ar branduolio mėginių.

Kometinis harpūnas – tvirtas stačiakampis konteineris atviru galu, kurį kosminis zondas turėtų iššauti į kometą. Harpūnui, kurio pradinis greitis – mažiausiai 30 m/s, susmigus į kometos gruntą, šio mėginiai atsidurs konteinerio viduje. Harpūno konteinerio korpusas – dvigubas: vidinę harpūno dalį ištraukus iš grunto, vamzdžio išorinis apvalkalas pasiliks kometos grunte (žiūrėkite rašinio pabaigoje pateiktame vaizdo siužete). Penetratorių (strėlių, smingančių į planetos, asteroido ar palydovo gruntą) idėja astronomijos pasaulyje nėra nauja. Anksčiau juos buvo mėginama projektuoti taip, jog juose būtų sumontuoti jutikliai ir radijo siųstuvai, kuriais kosminiam zondui būtų galima perduoti matavimų duomenis. Kometinio harpūno atveju veikimo principas yra visiškai kitoks. Harpūnas bus pririštas prie ilgo kabelio (todėl ir „harpūnas“), kuriuo kosminis zondas galės truktelėti konteinerį su mėginiais atgal, link savęs. Tokiu atveju pargabentus mėginius būtų galima analizuoti kosminio zondo viduje ar net parsiųsti į Žemę.

Kometinio harpūno projektas dar nebaigtas. Amerikiečiai dabar eksperimentuoja, mėgindami parinkti tinkamiausią harpūno antgalio formą, matmenis, masę ir medžiagą, iš kurios jis būtų gaminamas. Bandymų metu tokių harpūnų prototipais šaudoma į statines, kurios atstoja kometas. Kaip praneša NASA, bandymų poligonuose „kometos“ prifarširuojamos įvairiausiais įdarais – pradedant smėliu, baigiant druska, žvirgždu ar visų šių sudėtinių dalių mišiniais.

Kol kas tyrėjai negali tiksliai pasakyti, į kokio tankio gruntą tektų smigti kometiniams harpūnams – kometos kūnas gali būti porėtas, gali būti sudarytas iš puraus smulkių ledo ir dulkių sluoksnių, o gal – iš stambesnių uolų ir ledo luitų. Kad misijos būtų sėkmingos, apibrėžti optimalius harpūno ir kometos grunto parametrus yra būtina.

Tiesa, kometų mėginių žmogaus sukurti kosminiai zondai jau yra sėkmingai paėmę. Tada kosminiams aparatams prisiartinti prie kometos nereikėjo – mėginiai buvo paimti iš kometų uodegų. O 2014-aisiais prie Čuriumovo-Gerasimenkos kometos prisiartinti ir ant jos paviršiaus nuleisti mažą aparatą grunto analizei turėtų ESA kosminis zondas „Rosetta“.

Parengė Saulius Žukauskas,sauliuszukauskas01@gmail.com

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(1)
(0)
(1)

Komentarai (0)