Kuo mažesnis voras, tuo jo smegenys… didesnės  (1)

Ypač maži vorai – mažesni nei 1 mm – geba megzti ne mažiau sudėtingus voratinklius nei jų didesni „kolegos“. Ši mažų vorų savybė glumino biologus, nes buvo manoma, kad jų tinklų verpimo gebėjimus lemia smegenų dydis.

Billas Eberhardas, Kosta Rikos Smithsonian tropikų tyrimų instituto profesorius, ištyrė šešias voratinklius mezgančių vorų šeimas ir nustatė, kad kuo mažesnis voras, tuo jo smegenys, lyginant su jo kūno dydžiu, santykinai didesnės. Kai kurių mažų vorų rūšių nervinė sistema išsikeroja po 80 % jų kūnų, įskaitant ir į kojas.

Tačiau nervų sistemai užimant tokį didelį plotą, nebelieka pakankamai vietos kitiems organams vystytis. Tokiu atveju, vorai dėl neuronų tinklo tankio paaukoja kitas savo savybes: pvz. netenka galimybės toli nušokti ar išsivysto paprastesnė virškinimo sistema. Panašu, kad tokia situacija vorui vis tiek naudinga, nes didesnės smegenys lemia kokybiškesnio voratinklio nuaudimą, kuris leidžia pasigauti grobio ir išgyventi.

Bet didelės mažo voro smegenys gali būti panaudotos ir kitaip. Kai kurios tirtos rūšys prarado tinklo audimo gebėjimą, bet savo „protinius“ gebėjimus panaudojo… vagystėms. Tokie vorai būna itin išradingi kai reikia nepastebėtam įsliūkinti į kito voro gūžtą ir ją apšvarinti. Didelės smegenys jiems reikalingos tam, kad galėtų gerai įvertinti kito voro elgesį, judėjimo trajektoriją ir kitus aspektus, kurie leistų sėkmingai įvykdyti vagystę ir pabėgti iš įvykio vietos.

Aut. teisės: Grynas.lt
Grynas.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (1)