2012-ieji: nusimato įdomūs metai mokslo pasauliui  (1)

2012 metais bus išaiškinta Higso bozono ir didesniu negu šviesos greičiu skriejančių neutrinų paslaptis, žada fizikai. Apie šiuos ir kitus galimus kitų metų mokslo atradimus pasakoja žinomi mokslininkai.

Neretai – daug pavyzdžių tai patvirtina – mokslo atradimai padaromi spontaniškai ir net atsitiktinai, rašo gazeta.ru.

„Mokslo atradimai neplanuojami ir todėl rimtai jų numatyti negalima (mokslininkai – ne Delfų orakulai). Mokslo atradimai – tai sensacija, tai eureka, tai kraštutinumas kasdienėje mokslininkų darbo rutinoje. Mes galime tik numatyti mokslinės minties plėtojimo ir mokslo krypčių tendenciją“, – pabrėžė fizikos ir matematikos mokslų daktaras, Karlsruhe (Vokietija) universiteto vyresnysis mokslo bendradarbis, Tarptautinės geodezijos ir geofizikos sąjungos generalinis sekretorius Alikas Ismailas Zadehas.

Prognozuojama fizika

Yra ir aiškių šios taisyklės išimčių: XXI a. „didysis“ (pagal keliamų uždavinių ir, svarbiausia, įrenginių mastus) mokslas, pasirodo, yra suplanuotas ir net prognozuojamas. Na, kad ir dvi didžiausios fizikos mįslės – Higso bozonas, kankinantis mokslininkus ne vieną dešimtmetį, ir už šviesą greitesni neutrinai, atrasti praėjusiais metais – visiškai tiksliai bus įmintos šiais metais.

Abu šie uždaviniai yra nepaprastai svarbūs. Higso bozonas, kurį religingi mokslininkai (tokie gyvena, pavyzdžiui, Italijoje) praminė Dievo dalele, šiuolaikinėje standartinio modelio elementariųjų dalelių fizikos teorijoje užtikrina dalelių masės egzistavimą. O, kaip žinoma, iš elementariųjų dalelių susideda absoliučiai viskas, todėl Higso bozonas užtikrina ir mūsų egzistavimą.

Už šviesą greitesni neutrinai – apskritai eksperimento rezultatas iš fantastikos srities. Šviesos greitis vakuume – viena iš universaliųjų fizikos konstantų, ir jį viršyti, šiuolaikinių teorinių požiūriu, apskritai neįmanoma. Štai tokius „riešutėlius“ teks perkrimsti šiais metais elementariųjų dalelių fizikos specialistams, dirbantiems CERN’o (Europos branduolinių tyrimų organizacijos) milžiniškame Didžiajame hadronų greitintuve požeminėje laboratorijoje Gran Saso (Italija) ir jai analogiškoje JAV esančioje šachtoje.

„2012 metais mes laukiame neutrinų greičio matavimo duomenų patvirtinimo. Paaiškės, ar teisingi praėjusių metų duomenys, kad neutrinai skrieja greičiau už šviesą. Be to, eksperimentai, atliekami CERN didžiajame hadronų greitintuve leis arba atrasti standartinio modelio Higso bozoną visame leistiname masės intervale 115–700 GeV, arba aiškiai atmesti jo egzistavimą“, – įsitikinęs Aleksandras Nikitenka, Didžiojo hadronų greitintuvo Turinio valdymo sistemų (TVS) (angl. CMS) bendradarbis iš Londono imperinio koledžo.

„Gali būti, kad Higso bozono apskritai neras, nes kol kas tik parodyta, kad jei Higso bozonas egzistuoja, jis nelabai sunkus. Jeigu „higso“ neras, bus dar įdomiau. Jeigu Higso bozono nėra, 2012 metais tai bus visiškai tiksliai suprantama“, – paaiškino Teorinės ir eksperimentinės fizikos instituto vyresnysis mokslo bendradarbis ir CMS bendradarbis Andrejus Krochotinas.

„Dauguma mokslininkų tikisi, kad 2012 metais bus atrastas Higso bozonas“, – sutinka fizikos ir matematikos mokslų kandidatas, Maskvos valstybinio universiteto Valstybinio Šternbergo astronomijos instituto bendradarbis Ivanas Zolotuchinas. Ką gi, jei Higso bozonas neegzistuoja, o neutrinai gali skrieti didesniu už šviesą greičiu, 2012–2013 metais teoretikams teks rimtai pasidarbuoti: reikės sukurti naują pasaulio fizinį paveikslą.

Žemės dvynys vis arčiau

Praėjusiais metais astronomai pasiekė stulbinančių rezultatų ieškodami egzoplanetų – planetų, esančių už Saulės sistemos ribų. Kol kas jos nelabai panašios į Žemę, nors rasti Jupiterio ir Urano dvyniai. Tačiau su kiekviena nauja planeta galimybė aptikti Žemės dvynį didėja.

„2012 metais tikimės, kad bus atrasta į Žemę panaši planeta prie vienos iš netoli mūsų esančių žvaigždžių, – mano I. Zolotuchinas. – Be to, siauresnėje mano tyrinėjimų temoje 2012 metais reikia laukti svarbių naujienų apie kompaktiškų dvigubų žvaigždžių populiacijas mūsų galaktikoje: tam padės nauji precedento neturintys baldžo – žvaigždžių sankaupos, esančios galaktikos centre, – stebėjimai, kurie dabar atliekami artimame infraraudonajame diapazone.“

Sibiras – radinys archeologams

Kruopščiai atliekami archeologiniai kasinėjimai su šiuolaikinėmis datų nustatymo technologijomis ir senovės paminklų tyrimai mums parodo senovės žmonių gyvenimą. Šiais metais laukiama naujų archeologinių staigmenų.

„Neabejotinai bus gauta naujų duomenų apie senovės žmones, gyvenusius Kalnų Altajuje (Denisovo ir Čagyrskajos urvai) vėlyvajame pleistocene: ir apie kol kas iki galo nesuprantamus Homo Altaiensis („Denisovo urvo žmogus“), ir apie gerai mokslui žinomus Homo Sapiens (šiuolaikinio tipo žmogus) bei Homo Neanderthalensis (neandertalietis), – mano geografijos mokslo daktaras, RMA Sibiro padalinio Geologijos ir mineralogijos instituto vyresnysis mokslo bendradarbis Jaroslavas Kuzminas (Novosibirskas). – Duomenų laukiama ištyrus 2010 ir 2011 metų radinius.

Be to, šiais metais laukiame naujų duomenų apie seniausią pasaulyje gerai išsilaikiusią šuns kaukolę iš „Razboiničaja“ („Galvažudžių“) urvo Altajuje (taip pat informacijos apie senųjų laikų DNR). Bus pateikta naujų duomenų apie seniausius tekstilės radinius (storo audeklo ir demblių pavidalo) Rytų Azijoje – Primorės urve „Čiortovy varota“ („Velnio vartai“), kurie yra senesni už panašius radinius Kinijoje ir Japonijoje (šiose šalyse panašūs artefaktai iš augalinio pluošto datuojami radioaktyviosios anglies metodu apie 7800–6800 metų iki mūsų laiko).“

Mokslas + vyriausybė + spauda = saugumas

2011 metai įsiminė gamtos katastrofomis, iš kurių baisiausia – žemės drebėjimas ir cunamis Japonijoje – sukėlė technogeninę katastrofą: avariją Fukušimos atominėje elektrinėje. Pasaulyje stichinių nelaimių prognozavimo klausimams, rizikos veiksniams įvertinti ir galimiems nuostoliams sumažinti skiriama kur kas daugiau dėmesio. Atitinkamo profilio laboratorija, kuriai vadovauja vienas iš žinomiausių pasaulyje specialistų Klausas Peteris Koltermannas, atidaryta ir Maskvos valstybiniame universitete. Tačiau iki visiško visuomenės saugumo dar toli.

„Prognozuoju, kad geofizikos ir geodezijos mokslų pažangos rezultatas bus tas, jog gamtininkai su sociologais, inžinieriais, politologais, palaikomi draudimo industrijos, vyriausybių, parlamentų, ir, žinoma, žiniasklaidos, galės iš anksto numatyti gamtos katastrofas ir kartu išsaugoti žmonių gyvybes bei miestų infrastruktūrą, – apibendrino geografas A. I. Zadehas. – Tačiau kada tai bus, sunku pasakyti. Spėju, kad Žemės gelmėse vykstantys fizikiniai ir cheminiai procesai naujos kartos kompiuteriuose bus sumodeliuoti nepaprastai tiksliai. Šie modeliai bus sujungti su litosferos plokščių judėjimo modeliais, kad būtų galima atvaizduoti žemės drebėjimus, ugnikalnių išsiveržimus, cunamius ir t. t., parodyti, kaip jose susiformuoja nusodinimo baseinai ir angliavandeniliai, kaip formuojasi ir ýra kalnai. Bet kada tai įvyks? Tikrai ne 2012 metais.“

Aut. teisės: Ekonomika.lt
Ekonomika.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (1)