Asmeninė pelė padės modeliuoti ligas (0)
Kai ateityje gydysitės ligoninėje, gydytojai ne tik tikrins gyvybiškai svarbias funkcijas ar užsakinės kraujo tyrimus, bet ir skirs jums asmeninę pelę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Imunodeficitą turinčiam gyvūnėliui bus persodinta paciento audinio, o tai leis imituoti jo imuninę sistemą ar net konkretų vėžio tipą. Tuomet gydytojai su pele galės išbandyti vaistų mišinius ar genų terapiją ir matyti, kas būtų geriausia pacientui, rašo popsci.com.
Dvi tyrėjų komandos kuria asmeniniams poreikiams pritaikytus pelių modelius – pelių įsikūnijimus, kuriuos būtų galima naudoti ieškant tinkamiausio gydymo. Gydytojai terapeutai galėtų išbandyti įvairias vaistų kombinacijas, kad nustatytų, kuri jų veiksmingiausia.
Viename neseniai paskelbtame tyrime Australijos tyrėjai dirbo su kasos vėžiu sergančiu pacientu, bandydami nustatyti genų mutacijas, kurios galėtų padėti vėžį padaryti jautrų tam tikriems vaistams, praneša „Nature News“.
Tyrėjai paciento auglio audinį persodino jo pelėms, turinčioms susilpnintą imuninę sistemą, kad jų organizmai neatmestų transplanto. Tuomet jie išbandė vaistus, kurie, kaip rodė genų tyrimai, galėtų veikti geriausiai, ir buvo teisūs – ėmus juo gydyti peles, auglys sumažėjo. Nelaimei, pacientas mirė anksčiau, nei buvo pradėtas gydymas.
Kitame tyrime Kolumbijos universiteto gydytojai sukūrė pelę su žmogaus imunine sistema. Jie manė, kad tokią pelę būtų galima naudoti autoimuninėms ligoms tyrinėti. Tyrimo vadovė Megan Sykes su kolegomis pelėms su susilpninta imunine sistema persodino žmogaus kaulų čiulpų kamienines ląsteles ir užkrūčio liaukos audinį.
Darbas truko keletą savaičių, tačiau galiausiai pelė turėjo pilną žmogaus imuninę sistemą su T ląstelėmis, beta ląstelėmis ir mieloidinėmis ląstelėmis, kurios sukuria kitas imunines ląsteles.
M. Sykes planuoja šią asmeninėms reikmėms pritaikytą pelę naudoti pirmojo tipo diabeto, kurį sukelia T ląstelės, atakuojančios insuliną gaminančias ląsteles kasoje, tyrimams.
Tačiau pritaikyti pelę asmeninėms reikmėms – sudėtinga ir gali užimti daug laiko. Vis dėlto šie tyrimai pranašauja ateitį, kai personalizuota medicina reikš daugiau nei tik genetinius profilius. Jei gydytojai savo hipotezes galėtų išbandyti ant tariamo, o ne tikrojo paciento, galbūt jie dažniau labiau rizikuotų. Galiausiai, pacientai galėtų sulaukti geresnio gydymo ir už visa tai reiktų dėkoti pirmosiose kovos linijose atsidūrusioms pelėms.
