Kodėl voratinkliai tvirtesni už plieną?  (0)

Mokslininkai išsiaiškino, kodėl voratinkliai sugeba išsilaikyti veikiant santykinai didelėms jėgoms. Mokslininkai jau anksčiau sugebėjo įrodyti, kad vorų šilkas yra iki penkių kartų tvirtesnis nei tokio paties svorio plienas. Specialistų teigimu, nauja informacija gali būti naudinga kuriant naują itin stiprių medžiagų kartą.

Tyrimo metu išsiaiškinta, kad voratinklių tvirtumą lemia ne tik išskirtinės gijų savybės, bet ir sudėtinga tinklo struktūra, padidinanti viso mezginio tvirtumą, rašo telegraph.co.uk. Dėl sudėtingos tinklo struktūros nutrūkus vienai gijai bendras voratinklio stiprumas ne sumažėja, o netgi padidėja.

Mokslinio darbo ataskaitos bendraautorius Markusas Buehleris iš Masačiusetso technologijų instituto (JAV) sakė: „Tikroji tinklo jėga slypi ne gijose, o tame, kaip kinta tinklo mechaninės savybės jį veikiant įvairiomis jėgomis – tai yra labai „gudri“ voratinkliams būdinga savybė, kurią galima būtų panaudoti įvairiausiose gyvenimo srityse, siekiant kontroliuoti nedidelės apimties pažeidimus“.

Kuriant tipinį voratinklį, sunaudojama daugybė voro energijos. Todėl voratinklyje esama daug įvairiausių „patobulinimų“, kurie apsaugo nuo poreikio iš naujo megzti visą tinklą po rimtesnių pažeidimų.

Mokslininkai nustatė, kad pats vorų šilkas pasižymi gebėjimu suminkštėti ar sutvirtėti veikiant skirtingoms jėgoms – kitaip, nei bet kuri žmogaus sukurta medžiaga.

Atliekant palyginamuosius bandymus su kitomis medžiagomis, iš kurių buvo nuvyti panašūs tinklai, nustatyta, kad vorų šilkas yra šešis kartus atsparesnis pažeidimams, sukeliamiems krentančių šakelių ar stipraus vėjo.

Tikrinant tinklų atsparumą svorio poveikiui, nutrūkdavo tik viena gija – taigi, voras gali tiesiog iš naujo nutiesti nutrūkusią giją, o ne megzti visą voratinklį.

Pašalinus iki 10 procentų visų gijų iš skirtingų tinklo vietų, voratinklis ne susilpnėjo, o atvirkščiai – iki 10 % sustiprėjo.

Mokslininkai jau anksčiau sugebėjo įrodyti, kad vorų šilkas yra iki penkių kartų tvirtesnis nei tokio paties svorio plienas.

Naujausio tyrimo, kurio ataskaita publikuota mokslo žurnale „Nature“, vykdytojai nustatė, kad voratinkliuose esama dviejų rūšių šilko. Pirmasis tipas yra mažai elastingas ir sausas, jis naudojamas spindulinėms gijoms, mezgamoms nuo centro į išorę.

Antro tipo gijos yra plonesnės, lipnesnės, iš taip vadinamo „tąsiojo šilko“. Tokio tipo šilkas naudojamas vejant spiralines gijas, kurios atlieka pagrindinį vaidmenį gaudant grobį.

Kaip jau esame informavę, vorų šilko savybės pasitelktos kuriant neperšaunamas liemenes.

Aut. teisės: delfi.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)