Kaip uodai sugeba skristi per lietų? (Video)  (3)

Uodui skristi per lietų – rizikingas užsiėmimas. Ir nors tos rizikos tokiems parazitams norėtųsi palinkėti kuo daugiau, žvelgiant iš kitos pusės, darosi įdomu – o kaipgi jiems tai vis dėlto pavyksta? Juk lietaus lašas už uodą – ir gerokai sunkesnis, ir skrieja tokiu pagreičiu, kad, tekštelėjęs per sprandą, ne tik galėtų, bet ir turėtų gyvį nesunkiai pribaigti.

Uodo charakteristikos – tokios: “ūgis” – 2-5 mm, svoris – 2 mg, skrydžio greitis – 1 m/s. Kas kita – lietaus lašas. Nors jo „ūgis“ – panašus (1-4 mm), užtat svoris toks, jog prilygsta nuo 2 iki 50 uodų svoriui. O ir greitis – keliskart didesnis (5-9 m/s). Žodžiu, oponentų svorio kategorijos – akivaizdžiai skirtingos (uodo nenaudai).

Įdomi detalė – uodai, kaip ir daugelis vabzdžių, iš prigimties yra hidrofobiški. Nors ši sąvoka gali asocijuotis su baimę vandeniui, hidrofobiškumas yra ir fizinė-cheminė molekulių savybė atsiskirti nuo vandens molekulių. Kitaip tariant, hidrofobinės medžiagos nėra linkusios sąveikauti su vandeniu.

Hidrofobiškumo apraiškų nesunku pastebėti pro galingesnio kalibro mikroskopą pasidairius po uodo sparnelio paviršių: parazito sparnuotė padengta menkučiais plaukeliais, kurie padidina ne tik naudingąjį sparno plotą, bet ir uodo kūno hidrofobiškumą.

Tačiau grįžkime prie lietaus. Kai lyja lietus, uodui gresia dviejų tipų lašų pavojus. Pirmas tipas – kai lietaus lašas tik kliudo uodą, nuslysta nuo jo kūno paviršiaus, tačiau gali apversti ore zvimbiantį nenaudėlį. Antras pavojaus tipas – kai lašas į uodą papteli visu svoriu.

Nepaisant išpuolio tipo, uodai sugeba spėriai atsigauti nuo smūgio ir tęsti skrydį. Paslaptis slypi uodo lengvume. Kadangi šis vabzdys yra labai lengvas, jis išvengia didžiulės lašo smūgio inercinės jėgos ir sugeria tik labai nedidelę smūgio dalį. Kitaip tariant, susidūręs su uodu, lietaus lašas praranda labai nedaug judesio kiekio (lietaus lašas sulėtėja nuo 1 iki 17 proc.).

Ir pabaigai. Skamba pribloškiamai, tačiau dėl savo kūno lengvumo, uodai gali atlaikyti didžiules perkrovas – 30-300 “g” per milisekundę. O štai žmogus atlaiko tik 25 „g“ per 1,2 sekundės – tai riba, kurią viršijus iš orbitų iššoka akys.

Parengė Saulius Žukauskas,
sauliuszukauskas01@gmail.com

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(1)
(0)
(1)

Komentarai (3)