Plikieji smėlrausiai padės priartėti prie ilgaamžystės paslapties?  (14)

Plikieji smėlrausiai – neįprasti ir nepaprastai įdomūs Rytų Afrikos savanose gyvenantys negausios smėliarausinių šeimos atstovai, pasižymintys ištisa puokšte neįprastų fizinių ypatybių, kurios sudaro joms galimybes sėkmingai gyvuoti negailestingame požeminiame pasaulyje: jos yra aklos, jų oda nejaučia skausmo, be to, medžiagų apykaita šių žiurkių organizmuose vyksta labai lėtai. Tačiau mokslininkus labiausiai domina unikalus šių gyvūnų ilgaamžiškumas: gyvena šie graužikai net penkis kartus ilgiau negu kiti tokio dydžio gyvūnai.

Šie ne pačios simpatiškiausios išvaizdos sutvėrimai gyvena neįtikėtinai ilgai – net iki 28 metų. Tai yra maždaug penkis kartus ilgiau nei kiti tokio paties dydžio gyvūnai. Gamtoje įprasta, kad kuo gyvūnas didesnis, tuo jis ilgiau gyvena, bet panašu, jog ši rūšis yra tokios taisyklės išimtis. Dėl jų ilgaamžiškumo, 2009 m. buvo pradėtas šios rūšies genomo tyrimas. Mokslininkai mano, kad plikieji smėlrausiai arba plikosios smėliažiurkės (angl. – „naked mole rat“, „sand puppy“, „desert mole rat“) evoliucijos eigoje galėjo išvystyti tam tikras savybes, kuris leidžia joms taip ilgai gyventi. Spėjama, kad jos kažkokiu būdu moka sumažinti savo metabolizmą (medžiagų apykaitą). Neįprasta ir tai, kad jų kraujyje yra didelis insulino kiekis. Tai viena iš dviejų eusocialių graužikų rūšių (antroji – „Damaraland mole rat“). Eusocialumas (angl. – „eusociality“) – tai aukščiausias instinktyvios gyvūnų socialinės organizacijos lygmuo. Eusocialumas dažnai stebimas vabzdžių (bičių, skruzdžių) populiacijoje. Kaip ir skruzdėlyne, bet kuri smėlrausių kolonija turi dominuojančią patelę – motinėlę, ir tris tranų funkciją atliekančius patinus. Motinėlių ir tranų reprodukcinė „pilnametystė“ sukanka, kai gyvūnai sulaukia vienerių metų. „Meilės keturkampis“ trunka ilgus metus. Motinėlės gyvena 13-18 metų ir ypatingai aršiai nusiteikusios patelių, kurios mėgina imituoti motinėlių vaidmenį, atžvilgiu. Kiti kolonijos individai atlieka paprastų darbininkų funkciją – jie reprodukcine prasme yra sterilūs. Smulkesni darbininkai užsiima maisto paieška ir lizdo priežiūros darbais, stambesni gina lizdą nuo pavojų.

Plikieji smėlrausiai užauga iki 8-33 cm ilgio, turi neilgą, 1-7 cm uodegą. Sveria 30-35 g. Stambesnės būna motinėlės (sveria nuo 50 iki 80 g).

Aplinka, kurioje gyvena šie sutvėrimai, sąlygoja, jog gyvūnai yra kresno kūno sudėjimo, trumpakakliai. Stambi galva beveik neturi jutimo organų: ausys – nunykę, o 0,5 mm skersmens taškeliais, kurie yra rudimentinės akių liekanos, smėlrausiai mato labai prastai arba išvis nemato. Šis organas atlieka greičiai ne regėjimo, o lytėjimo funkciją (tokiomis akimis smėlrausiai jaučia oro srautus dirvoje).

Skirtingai nei daugelis žemėje gyvenančių gyvūnų, plikieji smėlrausiai dirvą rausia ne galūnėmis, o didžiuliais dantimis, už kurių burnos ertmės nėra – lūpos tampriai suspaustos, kad į burną nepatektų žemė. Beje, vienodai sėkmingai šie beplaukiai požemių graužikai geba judėti tiek pirmyn, tiek atgal.

Smėlrausiai minta beveik vien tik stambiais šakniagumbiais, kurių jie aptinka rausdami dirvą. Dar viena iš daugybės keistenybių – plikieji smėlrausiai gali misti ir savo išmatomis (koprofagija). Aplink stambų šakniavaisį, kurio maisto reikmėms pakaktų keletui mėnesių ar net metų, gali susikurti smėlrausių kolonijos (nuo 20 iki 300 individų, vidutiniškai 75).

Gyvūnai prisitaikę gyventi požeminiuose tuneliuose, kur deguonies būna labai mažai arba net ir ne visada. Nieko stebėtino, jog smėlrausių plaučiai yra labai menki. Kraujas deguonies ląsteles įsisavina ypatingai gerai, todėl gyvūno organizmo poreikiams šių dujų reikia ne tiek daug. Nepalankiomis aplinkybėmis gyvūnai geba smarkiai sulėtinti medžiagų apykaitą (iki 25 proc. įprastų apimčių). Manoma, kad tai ir nulemia jų ilgaamžiškumą – tai yra ilgiausiai gyvenantys graužikai gyvūnijos pasaulyje.

Dėl jų ilgaamžiškumo 2009 m. buvo pradėtas šios rūšies genomo tyrimas. 2011 m. vasarą DNR tyrimas buvo baigtas ir darbai dabar tęsiami toliau. Kol kas dar nėra jokių konkrečių atradimų, tačiau tikimasi, kad graužikų genomo analizė duos svarių rezultatų, kuriuos bus galima pritaikyti medicinoje, mėginant prailginti žmogaus gyvenimą.

Parengė Saulius Žukauskas,
sauliuszukauskas01@gmail.com

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (14)