Apskaičiuotos pavojingos žvaigždžių zonos  (0)

Mokslininkai nustatė, kiek turi būti žvaigždė nutolusi nuo savo kaimynių, kad aplink ją esančiame protoplanetiniame diske susiformuotų planetos.

Planetos susiformuoja iš plokščių protoplanetinių dulkių ir dujų debesų, kurie sukasi aplink ką tik susiformavusias žvaigždes. Kitaip tariant, tai yra žvaigždės formavimosi liekanos. Anot planetų formavimosi teorijos, maždaug per milijoną metų dalelės sulimpa ir suformuoja planetas.

Ankstesni tyrimai parodė, kad protoplanetiniai diskai gali būti sunaikinti masyvių ir labai karštų žvaigždžių spinduliavimo. Šis procesas vadinamas fotogaravimu. Karštų O ir B spektrinių klasių žvaigždžių ultravioletinis spinduliavimas įkaitina ir išgarina, t. y. išsklaido disko dulkes ir dujas, o žvaigždžių vėjai jas nupučia tolyn.

Naudodamiesi NASA Spitzer kosminiu teleskopu, mokslininkai sukūrė pavojingų zonų planetoms žemėlapį. Tos pavojingos zonos – tai vietos, kur žvaigždžių vėjai ir labai karštų žvaigždžių spinduliavimas gali nuplėšti dulkių ir dujų diskus nuo jaunų ir ne tokių karštų žvaigždžių, tokių kaip Saulė. Nustatytas kritinis atstumas yra 1,6 šviesmečiai.

Mokslininkai stebėjo diskus aplink 1000 žvaigždžių Rozetės ūke esančiame intensyvios žvaigždėdaros rajone, nuo Saulės nutolusiame per 5200 šviesmečių. Žvaigždžių masės svyruoja nuo vienos dešimtosios iki penkių Saulės masių, o amžius – nuo 2 iki 3 milijonų metų. Visos stebėtos žvaigždės yra netoli karštų O spektrinės klasės žvaigždžių.

Tyrimo rezultatai yra tokie: kuo arčiau žvaigždė yra prie O milžinės, tuo mažiau tikėtina, kad ji turės protoplanetinį diską. Už 1,6 šviesmečių atstumo ribos, 45 procentai žvaigždžių turėjo disku, o iš esančių viduje šios zonos žvaigždžių diskus turėjo tik 27 procentai.

Zoltanas Balogas (Zoltan Balog) projekto vadovas iš Arizonos universiteto sako, kad zonos ribos labai griežtai apibrėžtos. Visos žvaigždės, esančios arčiau 1,6 šviesmečių zonos ribos, netenka savo protoplanetinių diskų labai greitai, per kelis šimtus tūkstančių metų. Tokiu būdu uždedamos ribos planetų formavimuisi.

„Žvaigždės visą laiką juda, todėl jos gali įskrieti į pavojingas zonas, ten užsibūti per ilgai ir netekti savo diskų. Tokiu atveju jos niekada nebesuformuos planetų sistemos“, – sako Balogas. Tačiau jei planetos spėjo susiformuoti iki įskriejimo į pavojingą zoną, tada jos turi šansų išgyventi.

„Šis atradimas taip pat daug ką pasako ir apie planetų formavimąsi aplink O tipo žvaigždes“, – sako tyrimo komandos narys Džordžas Riekas (George Rieke) taip pat iš Arizonos universiteto. „Jos turėtų susiformuoti labai greitai ir tokiu atvejų mūsų modeliai netinka. Planetų randama ir aplink pulsarus, tačiau jų formavimosi mechanizmai iki šiol nežinomi“.

Aut. teisės: MokslasPlius
MokslasPlius

(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)