Planetos pasmerktieji: kai kurios rūšys išnyks net jei nebenuvirs nė vienas medis  (7)

Jei būtų užbaigtas masinis miškų „šlavimas“, tai nebeišgelbėtų daugumos nykstančių rūšių. Dešimtmečiai žmogaus veiklos turėjo neatitaisomą poveikį Amazonės miškams – skelbia mokslininkai. Liūdną žinią praneša dienraštis „The Guardian“.

Amazonės miškų „šienavimas“ jau pasmerkė myriop tuzinus retų rūšių. Jos išnyktų net tuo atveju, jei miškų kirtimas būtų visiškai sustabdytas per vieną naktį - rašoma mokslininkų atliktoje studijoje.

38 rūšys laukia paskutinės valandos

Tai, kad miškų kirtimas turėjo ir turi gąsdinančių padarinių – nieko nestebina. Tačiau iki šiol atogrąžų miškuose išnykę gyvūnai tesudaro vieną penktadalį tų, kurie pamažu išmirs pajutę visapusiškus prarastų gyvenviečių padarinius.

Pietų ir pietvakarių Amazonės miškuose 30 metų nuolat vykdomas miškų kirtimas susiaurino galimas gyvenimo ir veisimosi teritorijas iki tokio lygio, jog regione per ateinančius metus išnyks 10 žinduolių, 20 paukščių ir 8 varliagyvių rūšys.

Beatodairiškas kirtimas veja gyvūniją į vis mažesnius žemės lopinėlius. Tie, kurie dar neišnyko lėčiau dauginasi, aršiau kovoja dėl sumažėjusių maisto šaltinių. Jų palaipsniui mažėja.

Beždžionės bėga nuo urbanizacijos, ūdros - nuo teršalų upių

Karališkojo Londono koledžo mokslininkai nustatė, kad nyksta, pavyzdžiui, baltažandės koatos rūšies beždžionės, kurios maitinasi aukštai Amazonės medžių viršūnėse augančiais vaisiais. Beždžionėlių skaičius mažėja dėl ganyklų teritorijų plėtros ir naujai statomų kelių.

Taip pat dvispalvių tamarinų (Saguinus bicolor) populiacija per 18 metų krito dvigubai. Šioms beždžionėms „nepatiko“ miestai, žemės ūkio bendrovės ir galvijų ūkiai, įsikūrę čia pat atogrąžų miškuose.

Lygiai taip atogrąžų miškų upeliuose randamai brazilinei ūdrai nepatinka nuotekos iš žemės ūkių bei naudingųjų išteklių gavyba jos gyvenamose teritorijose.

Vienas iš žurnalo „Science“ autorių, Robertas Ewersas, kartu su kolegomis konstravo ateities scenarijus atogrąžų miškuose.

„Pietuose ir rytuose turime ilgą miško kirtimų istoriją. Tačiau iškirstos teritorijos dar plėsis ateityje. Tos rūšys, apie kurias kalbame šiandien, žinoma, išnyks, tačiau į pavojų pateks dar daugiau rūšių, kadangi šiandien didžiuliai greitkeliai tiesiami gilyn – į pačią Amazonės širdį“, - pesimistinėmis nuotaikomis dalijosi R. Ewersas.

Ką galima padaryti?

Pagal scenarijų „verslas vyksta kaip ir iki šiol“, iki 2050 – ųjų pasaulis neteks dar papildomai 15 žinduolių, 30 paukščių ir 10 varliagyvių rūšių. Jei planuotume, jog Brazilijos ūkininkai, gyvulių rančų savininkai ir verslininkai galiausiai pradės laikytis visų aplinkosaugos reikalavimų, šių rūšių skaičius susiaurėtų iki 38.

Tačiau R. Ewersas pabrėžia, jog galime pasistengti, kad „skolos“ mokėti nereikėtų. Pasmerktos rūšys vis dar gyvos, tada galima sutelkti daugumos aplinkosaugos specialistų pastangas mėginant atkurti joms gyventi tinkamas buveines.

Brazilijoje auga apie 40 proc. visos planetos atogrąžų miškų, kuriuose knibžda biologinė įvairovė. Daugiau nei 50 proc. teritorijos čia yra saugoma ir per pastaruosius penkerius metus priimami vis griežtesni aplinkosauginiai reikalavimai. Įstatymais miškų kirtimas buvo pristabdytas iki mažiausio lygio per visą šalies istoriją.

Aut. teisės: Grynas.lt
Grynas.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (7)

Susijusios žymos: