Lietuviams – auksas ir bronza IX-oje pasaulinėje geografijos olimpiadoje  (1)

Rugpjūčio 21-26 d. Vokietijos didmiestyje Kiolne Lietuvos moksleiviai IX-oje pasaulinėje geografijos olimpiadoje pelnė vieną aukso ir vieną bronzos medalį, o absoliučioje įskaitoje užėmė devintą komandinę vietą.


IX-oje tarptautinėje geografijos olimpiadoje dalyvavo 32 valstybių komandos iš 5 žemynų. Renginyje dalyvavo 124 dalyviai. Mokinius lydėjo ir renginį stebėjo apie 70 vadovų. Šią olimpiadą globoja Tarptautinė geografų draugija ir derinama prie Tarptautinio geografų kongreso, kurio iškilmingas atidarymas Kiolnio filharmonijoje įvyko rugpjūčio 26 dieną. Tą patį sekmadienio vakarą, atidarymo ceremonijos pabaigoje, maždaug 2400 kongreso dalyvių iš 85 pasaulio valstybių akivaizdoje Šiaurės Reino Vestfalijos žemės švietimo ministrė Silvia Lauren apibendrino IX-ąją Pasaulinę geografijos olimpiadą ir iškilmingai įteikė aukso medalius moksleiviams. Lietuvos vardas nuskambėjo solidžiausiame pasaulio geografų renginyje. Aukso medalio laimėtojų fotografija ir pavardės bei šalys pateko į Vokietijos žiniasklaidos priemones, siužetas apie aukso medalio laimėtojus rodytas per Vokietijos televiziją. Pasibaigus 32-ojo geografų kongreso atidarymo ceremonijai, pasveikinti visą Lietuvos komandą, o ypač aukso ir bronzos medalių laimėtojus, atskubėjo šiame kongrese dalyvaujanti Lietuvos geografų draugijos prezidentė gerb. Dovilė Krupickaitė. Aukso medalį pelnė Vilniaus Licėjaus moksleivis Rimgaudas Stundžia (mokytoja Jolita Milaknienė). Bronzos medelį pelnė Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos moksleivis Paulius Miečius (mokytoja Laima Uosytė). Gitana Grudytė iš Klaipėdos Ąžuolyno gimnazijos bei Augustė Ragelytė iš Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos parodė neblogą rezultatą, gerai atliko kai kurias užduotis, tačiau liko už medalių ribos. Visi Lietuvos komandos moksleiviai gavo olimpiados dalyvių sertifikatus. Mokinius į olimpiadą lydėjo ir jų papildomu bei kryptingu ruošimu 2011 m. ir 2012 m. rūpinosi geografas Rytas Šalna ir Vilniaus Naujamiesčio vidurinės mokyklos geografijos mokytojas ekspertas ir vadovėlių autorius Georgijus Sapožnikovas. Ši pasaulinė olimpiada jau penktoji, kurioje dalyvavo mūsų moksleiviai ir svarbi tuo, kad jau antrąjį kartą mūsų šalies jaunieji geografai pelno aukso medalį. Nors šioje olimpiadoje jis buvo įteiktas 10 geriausiai pasirodžiusių dalyvių, auksas, kaip jam ir priklauso, yra vertinamas labiausiai. Lietuva susilaukė labai daug nuoširdžių sveikinimų iš įvairių komandų atstovų bei organizatorių. Pasirodo, kad tarp vadovų buvo ir tokių, kurie prisimena Adomo Pilinkaus auksą Taivane ir mūsų šių metų sėkmę jau laiko ne atsitiktinumu. Bet kurios spalvos medalis, laimimas tokio lygio olimpiadoje yra didžiulis mokinio, jo mokytojo ir Lietuvos pasiekimas. Tačiau medalius laimėti darosi vis sunkiau, nes šioje geografijos olimpiadoje dalyvauja vis daugiau komandų, vis daugiau dalyvių, taigi didėja konkurencija, o kai kurios šalys deda labai daug pastangų ir dešimtimis kartų daugiau finansų aukštiems rezultatams pasiekti (pvz., Singapūras, Lenkija, Rusija ir kt.). Turime didžiuotis, kad Lietuvos vardas net ir su varganais ištekliais, bet milžiniška motyvacija ir atsidavimu prasiskverbia į patį Olimpą ir pagarbiai minimas kitų pasaulio šalių kontekste, kad ryški Lietuvos trispalvė gaubia mūsų jaunos kartos savo šalimi besididžiuojančių jaunųjų geografų pečius. Patikėkite, jiems labai svarbu rankose turėti mūsų valstybinę vėliavą. IGEO 2012 olimpiados Vokietijoje mūsų šalies komanda sudaryta po atrankos, kurią pavasarį organizavo Lietuvos geografijos mokytojų asociacija ir Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras. Vokietijoje mokiniai, kaip ir ankstesnėse olimpiadose, tradiciškai varžėsi trijose rungtyse. 1. Teorinės užduotys (angl. Written response test). Vertinama 40 proc. taškų. Tai rimčiausia, net 3 valandas trunkanti užduotis (p.s. anglakalbių šalių atstovams skiriama 2,5 val.). Mokiniams reikėjo atlikti 6 išplėstines užduotis. Kiekvienai iš jų buvo pateikta šūsnis šaltinių (lentelės, grafikai, fotografijos ir kt.). Atliekant šias užduotis labai svarbus bazinis žinių lygis ir gylis, analitinis mąstymas. Džiugu, kad šią užduotį labai gerai atliko Paulius Miečius (11 vieta), taip pat gerą rezultatą parodė Rimgaudas Stundžia ir Augustė Ragelytė. 2. Praktinė užduotis (angl. Fieldwork). Vertinama 40 proc. taškų. Šią užduotį sudarė dvi atskiros dalys. Pirmojoje mokiniams teko pagal taisykles kartografuoti miesto kvartalą, kuriame įsikūrę daug įvairių paslaugų sektoriaus įstaigų. Ypač svarbu buvo taisyklingai sudaryti legendą. Iš pažiūros nesudėtinga užduotis reikalauja atidumo, kartografinių įgūdžių, gebėjimo skirstyti įstaigas į tam tikras kategorijas. Antroje dalyje mokiniams reikėjo atlikti Reino krante esančių neefektyviai naudojamų uosto kvartalų rekonstrukciją. Mokiniams reikėjo ne tik pasiūlyti šių teritorijų darnaus vystymosi koncepciją ir ekonominį pagrįstumą atitinkančią urbanistinę-architektūrinę viziją, t. y. sukurti principinį žemėlapį, bet ir raštu pateikti visų siūlymų pagrįstumą. Šioje užduotyje ypač svarbus loginis mąstymas, vaizduotė, kartografinės vizijos ryšys su prasme. Džiugu, kad absoliučioje įskaitoje Rimgaudas Stundžia šią užduotį atliko bene geriausiai iš olimpiados dalyvių (2 vieta). 3. Vaizdinė užduotis (angl. Multimedia test). Vertinama 20 proc. taškų. Tai bene įdomiausia, greita ir labiau į faktines žinias orientuota užduotis. Deja, ji vertinama mažai taškų, dėl to tie mokiniai, kurie žino daug faktų, puikiai išmano žemėlapį ir tradiciškai visuomenėje laikomi gerai išmanančiais geografiją, paprastai puikiai atlieka šią užduotį, bet jeigu tokie mokiniai stokoja geografinio mąstymo, geografinių įgūdžių, neturi jokių šansų šioje olimpiadoje pelnyti medalių. Iš mūsų komandos šią užduotį geriausiai atliko Rimgaudas Stundžia (7 vieta), taip pat gerą rezultatą parodė Gitana Grudytė ir Paulius Miečius.

Visos komandos turėjo atlikti namų darbą, t. y. parengti plakatą (angl. poster) vandens išteklių ir jų panaudojimo tematika. Mūsų moksleiviai pasirinko ir parengė plakatą, kuriame pristatė Lietuvoje, Baltarusijoje ir Karaliaučiaus krašte (Rusija) planuojamų statyti atominių elektrinių galimą poveikį vandens ištekliams, t. y. Drūkšių ežerui, Neries ir Nemuno upėms bei Kuršių marioms. Ne branduolinių šalių atstovai, pvz., Naujoji Zelandija, ypač aukštai įvertino mūsų mokinių pasirinktą ir išplėtotą tematiką bei apgailestavo, kad tokiame mažame plotelyje statomos net 3 atominės elektrinės. Dauguma jaunųjų geografų, ir komandų vadovų išsakė poziciją, kad tokie ambicingi trijų šalių sumanymai prieštarauja visame pasaulyje pripažįstamai darnaus vystymosi koncepcijai (angl. sustainable development). Komandos vadovo Ryto Šalnos buvo paklausta „O jūsų šalyje nešviečia saulė ir nepučia vėjas?“…

Mokinių atranka ir kryptingu ruošimu šiai olimpiadai rūpinasi LGMA, kurios pastangomis dar 2004 m. buvo įsijungta į tarptautinę geografijos mokytojų bendruomenę ir pradėta dalyvauti šiose olimpiadose. Pasaulinės olimpiados iki šių metų vyko kas du metus, o jau nuo kitų vyks kasmet. Taigi mūsų laukia nenutrūkstamas gabiausių Lietuvos jaunųjų geografų atrankos ir ruošimo maratonas.

Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Rytas Šalna
(0)
(0)
(0)

Komentarai (1)

Susijusios žymos: