Mūšis dėl Afrikos: Kinija prieš JAV  (10)

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton nutarė apsilankyti Užsachario Afrikoje. Viešėdama Čeik Anta Diopo universitete, Dakare (Senegalas) H. Clinton pareiškė, kad Baracko Obamos administracijos strategija šiame regione remiasi keturiais principais: skatinti vystymąsį, užtikrinti ekonominį augimą, prekybą ir investicijas, užtikrinti taiką ir saugumą bei sustiprinti demokratizacijos procesą, praneša CNBC.

JAV valstybės sekretorė pabrėžė, jog B. Obamos administracija sieks, kad Afrikos išteklių naudą pajustų ir vietos gyventojai. Anot jos, XXI amžiuje baigėsi tie laikai, kuomet svetimšaliai galėjo nevaržomi naudoti svetimais turtais.

Nors H. Clinton neįvardino konkrečių svetimšalių, tačiau Pekine šie žodžiai buvo sutikti priešiškai, nes JAV netiesiogiai sukritikavo Kinijos politiką Afrikos žemyno atžvilgiu. Naujienų agentūra „Xinhua“ apkaltino H. Clinton kurstant nesantaiką tarp Kinijos ir Afrikos valstybių. Kinija, kuri XIX amžiuje patyrė imperialistinę Europos naštą, neliko skolinga ir priminė, kad ne kas kitas, o Vakarai buvo didžiausi Afrikos žemyno išnaudotojai.

Tad kokia šiandien Rytų ir Vakarų įtaka Afrikoje?

2011 metais Kinijos ir Afrikos tarpusavio prekyba pasiekė 166 mlrd. JAV dolerių. Lyginant su 2006 prekyba išaugo 300 proc. Kinijos tiesioginės investicijos Afrikoje siekia 15 mlrd. JAV dolerių.

Kinija į 48 Afrikos valstybes išiuntė daugiau nei 150 komercijos atašė. Tuo tarpu JAV Afrikoje turi tik 5 pareigūnus, kurie rūpinasi tarpusavio prekybos klausimais. Be to, Kinijos prezidentas Hu Jintao septynis kartus vyko į Afriką ir aplankė 17 valstybių.

JAV eksportas į Afrika 2011 metais siekė 21,1 mlrd. JAV dolerių, o importas - 74,2 mlrd. JAV dolerių. Šie skaičiai tesudaro tik 57 proc. Kinijos prekybos apimčių.

Vis dėlto Vašingtonas yra pasiryžęs išnaudoti Užsachario Afrikos regiono augimą, nes nuo 2000 iki 2010 metų iš dešimties sparčiausiai pasaulyje augusių valsybių net šešios priklauso šiai Afrikos daliai.

Nenuostabu, kad nemažą prekybos dalį sudaro energetiniai ištekliai. Pernai 62 proc. Afrikos ekporto į Kiniją sudarė nafta. Vien tik Angola į Kiniją eksportavo naftos už 24,7 mlrd. JAV dolerių.

Tuo tarpu JAV importo iš Afrikos balanse per pastarąjį dešimtmetį net 89 proc. sudarė nafta ir jos produktai. Net 40 proc. Nigerijos naftos iškeliauja į JAV. Nigerija tapo penkta didžiusia JAV naftos importo partnere. Angola šiame reitinge užima aštuntą vietą.

Nigerijoje veikia tokios JAV bendrovės kaip „Exxon-Mobil“, „Chevron“, „ConocoPhillips“. Kinija Nigerijoje įsteigė „Chinese National Offshore Oil Corporation“.
Angoloje JAV interesus atsovauja „Exxon-Mobil“, „Chevron“, „Occidental Petroleum“ ir „Sinopec“.

Prognozuojama, kad Afrikos naftos importas į JAV per artimausius tris metus išaugs 25 proc. Manoma, jog prekybos ryšiai bus stiprinami su Nigerija, Angola ir mažomis Gvinėjos įlankos valstybėmis.

Niekam ne paslaptis, kad Juodajame žemyne tarp Pekino ir Vašingtono vyksta tylus apsistumdymas. JAV turėtų imti pavyzdį iš Kinijos iniciatyvų. Liepą Pekinas surengė Afrikos – Kinijos bendradarbiavimo forumą, kuriame pažadėjo suteikti 20 mlrd. JAV dolerių paramą (du kart didesnę nei prieš tris metus), įsipareigojo parengti 30 tūkst. vietos specialistų, suteikti 18 tūkst. stipendijų ir atsiųsti į Afriką 1,5 tūkst. medikų iš Kinijos. Be to, Kinija ne tik žada, bet ir vysto įvairius infrastruktūros projektus ir skatina regiono saugumo bei taikos inciatyvas.

Šie Kinijos pažadai vilioja kur kas labiau nei mistinės H. Clinton kalbos apie žmogaus teises. Kinija nėra altruistė ir žino, kad jos parama atsipirks su kaupu kuomet ateis metas sudaryti žaliavų gavybos sutartis.

Aut. teisės: Ekonomika.lt
Ekonomika.lt

(1)
(0)
(1)

Komentarai (10)