Atskleista, kaip rusai manipuliuoja lietuvių pasąmone ir priverčia ilgėtis sovietinių laikų  (67)

Pasirodo, ir šiandien galima susidurti su atakomis prie mūsų šalies vertybes ir tapatumą. Žurnalistas, gynybos politikos ekspertas Aleksandras Matonis, dalyvavęs diskusijoje „Nacionalinio saugumo problemos“, kaip vieną svarbiausių saugumo problemų įvardijo informacinį karą, į kurį imperialistinė Rusija įpainiojo Lietuvą. Pasak jo, sovietinės kokybės ženklas įspaustas mūsų pasąmonėje, nepaisant to, kad praėjo net 22 metai nuo nepriklausomybės atkūrimo, o kaimynai iš rytų ir toliau lietuvių galvose įtvirtina rusiškąsias vertybes, naudodami neurolingvistinio programavimo technologijas.


Siekia diskredituoti Lietuvą

Žurnalistas pateikė nemažai pavyzdžių, kaip Rusija keičia lietuvių pasąmonę ir siekia savo pagrindinių trijų tikslų: Lietuvos valstybės apjuodinimo, manipuliuojant jos piliečių pasąmone, Lietuvos sąjungininkų, t. y. NATO apjuodinimo bei institucijų veiklos disbalanso.

A. Matonis kaip atskaitos tašką pasirinko Rusijos naikintuvo „Su-27“ įskridimą į Lietuvos oro erdvę 2005 metais. Buvo nustatyta, kad katastrofą lėmė Rusijos karinių oro pajėgų ir Baltijos laivyno KOP ir priešlėktuvinės gynybos (PLG) „žmogiškųjų resursų“ įgūdžių stoka, nekompetentingumas, aplaidumas ir techninis neorganizuotumas. Be to, sugedus naikintuvo įrangai, „Su-27“ pilotavęs majoras Valerijus Trojanovas ėmėsi netinkamų veiksmų.

Žurnalistas patikino, kad tuo metu Lietuvos politinis lygmuo nebuvo pasiruošęs atsispirti informaciniam karui. Iš Rusijos iš pradžių nuolat sklido pozityvios žinios apie Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimą, tačiau Lietuvai pasirinkus Ukrainą, kad ši padėtų ištirti incidentą, Rusijos valdžia ėmėsi masyvios informacinės kampanijos prieš Lietuvą, kadangi suprato, kad sprendimas gali būti nepalankus jai. Tuomet būtent imtasi diskredituoti Lietuvos kaip NATO narės gebėjimus, o taip pat ir sukelti abejonių pačiu Aljansu.

NATO neparodė paramos

Tada nukentėjo Lietuvos institucijos, tiek Užsienio reikalų ministerija, tiek Krašto apsaugos ministerija, kurios nesugebėjo atlaikyti propagandinio antpuolio. O NATO kaip organizacija, ginanti Lietuvą, nesugebėjo šioje situacijoje pademonstruoti savo paramos – prireikė net kelių dienų, kad pavyktų gauti tuometinio NATO generalinio sekretoriaus komentaro, ir jis tuo metu nepasakė, kad NATO yra tam, kad apgintų ir kad Lietuvos oro erdvė nė kiek nesiskiria nuo kitų NATO šalių oro erdvės.

Paak A. Matonio, dabar, praėjus 7 metams, situacija išlieka ta pati – Lietuva yra energingos informacinės kampanijos viduryje.

„Taikiniai – Lietuvos institucijos ir pareigybės. Mes matome negatyvių atsiliepimų apie juos tiek interneto erdvėje, tiek žiniasklaidoje, atakuojami užsienio ir gynybos politikos veiksmai, pavyzdžiui, Afganistane, atakuojama energetikos saugumo užtikrinimo veikla. Lietuva visiškai neapsaugota nuo išorinių informacinių veiksnių“, – konstatavo jis. Žurnalistas pabrėžė, kad Lietuvos visuomenės vertybės šiuo metu yra arba išplautos, arba nesusiformavusios arba lūžio etape.

„Nostalginė“ rinkodara

Tuomet A. Matonis papylė šūsnį pavyzdžių, kaip sentimentalūs ir iš pažiūros nekalti dalykai užprogramuoja lietuvių pasąmonę. Jo teigimu, būtent „nostalginė rinkodara“ sukuria sovietinio įvaizdžio patrauklumą. Iki šiol mūsų prekybos centruose galima rasti „tarybinės dešros“ ir degtinės su tarybinėmis etiketėmis. Latvijoje apskritai galima rasti degtinės, ant kurios etiketės puikuojasi sovietinių karių skulptūros, stovinčios ant Vilniaus Žaliojo tilto.

Gynybos politikos ekspertas taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos atlikėjų koncertus, kurie idealizuoja sovietinę praeitį.

Šou verslo atstovų įtaka

Grupė „Liube“ kuria už širdies griebiančias patriotines dainas. Olegas Gazmanovas 2006 metais Kaune surengia koncertą simbolišką dieną – kovo 11-ąją. 2012 metais grįžęs į Lietuvą ir paklaustas, ar siejo savo koncerto datą su tokia Lietuvai reikšminga data, O. Gazmanovas nusijuokė ir pasakė – „Baikite juokauti“, o vėliau per koncertą, sudainavęs „Lenin, Stalin, eto moja strana“, garsiai sušuko „Tovarišči, nu kak vam bez nas?“ (Draugai, ir kaip jums be mūsų?“). A. Matonio manymu, nors visa tai ir galima nurašyti į chuliganizmą, tačiau tai sistema, galinti paveikti visuomenės sąmonę ir popkultūrą.

Kalbėdamas apie įžymųjį Rusijos ledo šou, žurnalistas apgailestavo, kad puiki Lietuvos aktorė Ingeborga Dapkūnaitė ir „Tado Blindos“ pažiba aktorė Agnė Ditkovskytė treniravosi apsivilkusios džemperius su Rusijos rinktinės užrašais. O štai tame pačiame kadre šalia A. Ditkovskytės nufotografuotas čiuožikas Povilas Vanagas, neva, elgėsi atsargiai, nes nebuvo užsivilkęs šio džemperio.

Tame pačiame šou matomos sirgalių tribūnos ir jose plevėsuoja Rusijos, Lietuvos ir kitų šalių-dalyvių vėliavos. Anot A. Matonio, tuo tarsi norima pasakyti, kad mūsų erdvė yra ta pati, vėliavos čia pat, viskas priimtina.

Kaip dar vieną pavyzdį jis pateikė ir įžymiojo Rusijos baleto šokėjo Nikolajaus Ciskaridzės pasirodymą Lietuvoje. Po spektaklio jis piktinosi, kad į jį neatvyko Lietuvos prezidentė ir, pasak jo, neatėjo ji iš politinių sumetimų.

Gynybos ekspertas pabrėžė, kad suprasdami, kad prieš lietuvius vykdomas informacinis karas, mes turime turėti savo specialistus ir gerai veikiančius padalinius. „Reikia žinoti savo istoriją, nepamiršti apie mūsų nacionalinį identitetą, apimanti visas kultūras, gyvenančias mūsų šalyje, bei stiprinti koordinaciją tarp institucijų“, – reziumavo jis.

Aut. teisės: TV3
TV3
Autoriai: Julija Kiško
(6)
(1)
(5)

Komentarai (67)