Kodėl kirmija grybai? (0)
Jau ruošiate krepšius grybavimo sezonui? Plati šypsena pargabenus namo glėbį miško gėrybių gali dingi, kai pradėsite juos valyti ir pjaustyti. Grybavimas – savotiška loterija ne tik todėl, kad grybų galite nerasti. Dauguma rastų grybų gali būti visiškai sukirmiję ir netinkami maistui. Kas vagia iš mūsų rudenio gėrybes? Nuo ko priklauso, ar grybai tais metais yra stipriai sukirmiję, ar sveiki?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Grybai „ne mums auga“
Vilniaus universiteto Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja, daktarė Jolanta Rimšaitė pabrėžia, jog mes esame tik „antriniai grybų vartotojai ir ne mums tie grybai auga“.
„Ištisos grupės vabzdžių, tokių kaip grybiniai uodai, yra susijusios su grybais. Vieni jų maitinasi grybiena, kitų lervos vystosi jau pačiuose grybų vaisiakūniuose. Grybas jiems – ir namai, ir maisto šaltinis. Dar gausybė dvisparnių ir kai kurių vabalų rūšių maitinasi dažniausiai grybų vaisiakūniais. Ir dar - jauname vaisiakūnyje gyvena vienos vabzdžių rūšys, jam pradėjus irti – įsikuria kitos rūšys. Grybuose gali gyventi šliužai, erkės. Be to, yra savotiški vabzdžiai – plėšrūnai, kurie gaudo tas grybuose gyvenančias lervas. Taigi čia – ištisas vabzdžių pasaulis“, - teigė dr. Jolanta Rimšaitė.
Moters teigimu, brandžiuose, senuose miškuose vabzdžių rūšių įvairovė yra didesnė.
„Tačiau tai nereiškia, kad grybai dideliam, gūdžiam miške labiau kirmys. Juk kai kurioms rūšims reikia grybienos, esančios dirvoje, kitos minta yrančia mediena. Pavyzdžiui, viena grybinio uodo (Mycetophila fungorum) rūšis gali gyventi įvairiose teritorijose, įvairiuose grybuose, netgi prie miesto. O kitos, retesnės rūšys, randamos tik tam tikrose teritorijose, ant tam tikrų grybų“, - dėstė vyresnioji mokslo darbuotoja.
Ji patvirtino mikologo teiginį, jog vabzdžiai yra naudingi tuo, kad išnešioja grybų sporas.
Sukirmiję grybai - tolygūs nuodingiems
Ar įmanoma sumažinti grybų kirmijimą? Vienintelis specialistės patarimas – surinktus juos kuo greičiau apdoroti.
„Į grybą padėti kiaušinėliai gali spėti išsiristi į lervą, jei lauksime. O šiaip kiaušinėlių ar netgi jaunų lervų galime ir nepastebėti, suvartoti. Reikia suprasti, kad ne mes esame pagrindiniai grybų vartotojai. Kaip juos apsaugoti gali svarstyti grybų ūkių savininkai. O miške mes – tik svečiai, tad turime prisitaikyti“, - dėstė J. Rimšaitė.
Entomologė perspėjo nemėginti maistui ruošti sukirmijusio grybo. Grybe gausu baltymų, o jų irimo produktai – toksiški, be to, sukirmijusio grybo viduje yra lervų išmatų. Lervų apėstame grybe greitai prasideda ir puvimo procesai.
Mažiausiai kirmija vadinamosios meškutės, tačiau jos nėra valgomos – netgi pripažintos nuodingomis daugelyje Europos šalių. Iš valgomų grybų mažiausiai kirmija voveraitės.
Grybiniams uodams - puikiausias oras
„Iš mokslinio požiūrio taško mes žinome tam tikras grybų rūšis, ant kurių gyvena vos kelios rūšys vabzdžių, tačiau mums, kaip vartotojams dėl to nėra jokio skirtumo – jie vis tiek kirmija taip pat stipriai. Sausu oru, per karščius ir vabzdžių rūšių, ir grybų vaisiakūnių įvairovė – mažesnė“, - teigė entomologė.
Mokslininkė leido suprasti, kad pastaruoju metu Lietuvą laistęs lietus ir smelkusi vėsa grybiniams uodams buvo tinkamiausias oras.
„Neseniai gaudėme, tai tikrai labai daug tų suaugusių grybinių uodukų“, - džiaugėsi ji.
Paguodžia tik tai, jog kai kurių grybinių uodų rūšių visai nedomina tie grybai, kurie domina žmones . Kirmija netgi nuodingiausios musmirės - kaip minėta, yra labai nedaug nekirmijančių grybų.
Belieka tikėtis, jog kiek atšilus orams grybai ims dygti kaip ant mielių ir jų užteks ir vabzdžiams prisivalgyti, ir grybautojams prisirinkti.
