Dėl žmonijos veiklos moliuskai nebepajėgia užsiauginti tvirtų kriauklių  (4)

Mokslininkai paskelbė, kad vandenynų rūgštėjimo pasekmės jau matomos ir plika akimi. Dėl žmonijos veiklos rūgštėjantis vanduo kai kuriuose pasaulio vietose lėtai, bet užtikrintai naikina jūrų gyvūniją, rašo newscientist.com.


Kembridže (Jungtinė Karalystė) įsikūrusi Britų Antarkties inspekcija nuo 2008 m. vykdo nuolatinius apie Antarktidą esančių vandenų tyrimus. Mokslininkai pastebėjo, kad kai kurių jūrų sraigių ir moliuskų kiautai (kriauklės) pradėjo plonėti. Dalis jų nebepajėgia užsiauginti pakankamai tvirtų šarvų, kad apsisaugotų nuo plėšrūnų arba kiautai būna tokie silpni, kad skyla nuo menkiausio atsitrenkimo į uolas.

Žemės atmosferoje daugėjant CO2 dujų, jų daugėja ir vandenynuose, nes pasaulio vandenys sugeria didelę dalį viso anglies dvideginio. Vandenyje CO2 tirpsta ir jį rūgština. Vandens pH šiuo metu krenta maždaug po 0,1 per šimtmetį. Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo lėtai, visgi mokslininkai sako, kad toks greitas vandens rūgštėjimas nevyko nei karto per pastaruosius 300 mln. metų.

Laboratoriniai tyrimai parodė, kad pirmiausia dėl rūgštėjančio vandens kentės organizmai su kietais kiautais (moliuskai, sraigės, koralai ir t. t.). Kiautų ir kriauklių auginimas priklauso nuo kalcio karbonato kiekio vandenyje, bet jo vis mažėja, nes rūgščiame vandenyje daugėja laisvųjų vandenilio jonų, kurie jungiasi su karbonatų jonais ir pastarųjų nebelieka kalcio karbonatui formuotis.

Prognozuojama, kad 2050 m. visuose pasaulio vandenynuose bus didžiulis aragonito (viena kalcio karbonato formų) stygius, nuo kurio priklauso nemažos dalies organizmų su kiautais ir kriauklėmis gyvybė.

„Šiuo metu didelės problemos dar nėra, bet greitai ji taps visuotinė. Bet kuris jūrų biologas patvirtintų, kad pasaulio vandenys rūgštėja, o tai negali neturėti pasekmių gyvajai gamtai. Tai vyksta taip greitai, kad organizmai paprasčiausiai nespės prisitaikyti“, – teigė Britų Antarkties inspekcijos biologas Geraintas Tarlingas.

„Geoinžieriai yra pasiūlę vandenynuose ištirpdyti milžinišką kiekį kalkakmenio. Tai turėtų pristabdyti vandens rūgštėjimą, bet tam prireiktų tiek kalkakmenio, kiek šiuo metu neišgauna visas pasaulis kartu sudėjus. Be to, projekto kaina greičiausiai būtų tokia didelė, kad niekas niekada to nesiims. Vienintelis būdas sustabdyti rūgštėjimą – drastiškai sumažinti CO2 išmetimus“, – sako mokslininkas.

Aut. teisės: Grynas.lt
Grynas.lt
(5)
(0)
(8)

Komentarai (4)