Kaip pelėda sukiodama galvą nenusisuka sprando?  (1)

Pelėdoms nereikia turėti akių pakaušyje, kad galėtų matyti, kas vyksta joms už nugaros. Jos tiesiog gali galvą pasukti. Iš tiesų, dauguma pelėdų rūšių, pavyzdžiui, dryžuotosios pelėdos, gali galvas pasukti 270 laipsnių į abi puses, o tai reiškia, kad jos gali žiūrėti į dešinę, iki galo pasukę galvą kairėn ir priešingai. Tačiau kaip tai padaryti nepažeidžiant arterijų ir neužkertant kelio kraujui pasiekti smegenis?

Tą nusprendė išsiaiškinti iliustratorius ir gydytojas iš Johno Hopkinso universiteto Medicinos mokyklos.

„Iki šiol tokius specialistus kaip aš, kurie susiduria su sužeidimais, kuriuos sukelia pažeistos galvos ir kaklo arterijos, visada glumino, kodėl greitus sukamuosius galvos judesius atliekančios pelėdos tūkstančiais negyvos neguli miškuose ant žemės, kodėl jų neištinka insultas“, – teigia tyrimo autorius Philippe Gailloud.

Jei žmogus pabandytų galvą pasukti taip staigiai ir taip toli, jis pažeistų arterijų sieneles. Tuomet susidarytų krešuliai, kurie sukeltų insultą (be to, mes nusisuktumėme sprandą), pridūrė jis. „Daugelio gyvūnų kakluose (taip pat ir pelėdų bei žmonių) esančios miego ir stuburo arterijos yra labai trapios ir paveikiamos net menkiausių kraujagyslių sienelių pažeidimų“, – aiškino specialistas.

Norėdami pamatyti, kaip atrodo pelėdų kraujagyslės, kai sukasi jų kaklai, tyrėjai į dešimties negyvų pelėdų kraujagysles suleido spalvoto skysčio ir naudodami kompiuterinį tomografą stebėjo, kaip mirgantis skystis sklinda pro paukščių arterijas nelyginant kraujas, pasakojo Fabianas de Kok-Mercado, prisidėjęs prie tyrimo ir tuomet Johno Hopkinso universitete studijavęs medicininės iliustracijos magistrantūrą. Tyrėjai tuomet pasuko pelėdų galvas ir stebėjo, kas vyko.

Padarius nuotraukas kompiuteriniu tomografu, tyrėjai į snieginės, dryžuotosios ir didžiosios raguotosios pelėdos venas suleido į plastiką panašios medžiagos ir tuomet atliko gyvūnų skrodimus, sužymėdami kraujagyslių kelius ir vietas.

Jie atrado daug anksčiau nežinomų ir unikalių bruožų, sakė F. de Kok-Mercado.

Visų pirma, pelėdų kaklo slankstelių kanalai yra daug didesni nei kitų paukščių ir žmonių kakluose. Žmogaus slankstelio kanalas yra maždaug tokio pat dydžio, kaip ir arterija, tačiau pelėdų atveju kanalas maždaug 10 kartų didesnis už arteriją, teigiama tyrimo rezultatuose, kurie paskelbti žurnale „Science“. Greičiausiai tuose kanaluose yra oro pagalvės, kurios sušvelnina galvos sukimo judesį, teigė F. de Kok-Mercado.

„Mes taip pat iš karto pastebėjome, kad šių kanalų nėra dviejuose apatiniuose kaklo slanksteliuose“, – teigė jis.

Erdvūs slankstelių kanalai ir laisvumas kaklo apačioje padeda paaiškinti, kodėl kraujagyslės netrūksta. Tačiau tai nepaaiškina, kodėl nenutrūksta kraujo tiekimas, kai pelėda pasuka galvą – sukant taip smarkiai, kraujagyslės turėtų būti iš dalies užblokuojamos.

Tyrėjai pastebėjo, kad kaklo arterija prie pat smegenų šiek tiek paplatėja, kas yra neįprasta ir kitiems gyvūnams nebūdinga (kaip ir medžio šaknys, kraujagyslės, toldamos nuo širdies, mažėja). Tyrimo autoriai mano, kad šios padidėjusios sritys gali funkcionuoti kaip rezervuarai, kuriuose gali kauptis kraujas, taigi smegenys turi papildomo kraujo, kai galva pasukama.

Kraujagyslės prie smegenų taip pat gerai sujungtos. Kraujagyslė, vadinama artimąja trišake arterija, jungia priekinę ir užpakalinę pelėdos smegenų dalį, o tai padeda organą aprūpinti kiek įmanoma didesniu kraujo kiekiu.

Šis atradimas – dar vienas pavyzdys, kaip tobulai paukščiai prisitaikę prie aplinkos, kaip jie geba matyti, nepaisant to, kad jų akys yra gana nejudrios.

„Tikiuosi, kad žmonėms ims dar labiau vertinti mūsų planetos gyvybę“, – tikisi F. de Kok-Mercado.

Aut. teisės: lrt.lt
lrt.lt

(9)
(0)
(0)

Komentarai (1)