GMO nukariauja pasaulį  (2)

Nepaisant išliekančio susirūpinimo dėl genetiškai modifikuotų žemės ūkio kultūrų, naujoji šios šakos ataskaita rodo, kad genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) naudojimas žemės ūkyje aktyviai plinta visame pasaulyje, skelbia JAV leidinys Mother Jones.


2012 metais genetiškai modifikuotų kultūrų pasėlių plotas sudarė 169 milijonus hektarų 28 pasaulio šalyse. Šiuos duomenis pateikia ūkio šakos nevyriausybinė organizacija „International Service for the Acquisition of Agri-biotech Applications – ISAAA“ (Tarptautinė biotechnologinių priemonių diegimo žemės ūkyje organizacija).

Jeigu visus genetiškai modifikuotomis kultūromis užsėtus laukus visame pasaulyje sustumtume į vieną vietą, jie užimtų beveik visą Aliaskos teritoriją. ISAAA ataskaitoje pateiktas grafikas rodo, kad visame pasaulyje GMO panaudojimas žemės ūkyje nuolat didėja. Ypač reikia pažymėti, kad padidėjo GMO panaudojimas besivystančiose šalyse, kurios 2012 metais pagal šį rodiklį pirmą kartą pralenkė išvystytos pramonės šalis. Ataskaitoje neprognozuojamos perspektyvos, tačiau mes matome, kad tendencija didinti biotechnologijomis paveiktų pasėlių plotus išlieka, kadangi „didelė dauguma pačių įvairiausių“ genetiškai modifikuotų produktų besivystančiose šalyse gali būti sukomercinta per artimiausius penkerius metus.

Šie duomenys buvo pateikti neseniai vykusiame Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO, angl. FAO – The Food and Agriculture Organization of the United Nations) forume. ISAAA pažymi, kad genetiškai modifikuotoms žemės ūkio kultūroms skirti plotai padidėjo 100 kartų nuo to momento, kada ūkininkai 1996 metais pirmą kartą pradėjo šias kultūras auginti komerciniams tikslams. Per pastaruosius 17 metų milijonai ūkininkų 28 šalyse bėrė į dirvą genetiškai modifikuotas sėklas 3,7 milijardų hektarų plote – tai 50 procentų didesnis plotas, negu tas, kurį užima visa JAV teritorija, pažymi ISAAA atstovai.

„Tai daro biotechnologijų diegimą pačiu sparčiausiu tarp panaudojamų naujovių naujausioje istorijoje", - pabrėžia pateiktoje ataskaitoje ISAAA vadovas Clive James. – Priežastis ta, kad jos duoda naudos“. Tačiau kokio pobūdžio ta nauda?

ISAAA ekspertų duomenimis genetiškai modifikuotų kultūrų panaudojimas žemės ūkyje leidžia sumažinti pesticidų naudojimą, taupyti iškastinį kurą, sumažinti anglies dioksido išskyrimą į atmosferą. Jis taip pat „įnešė gan svarų indėlį į daugiau kaip 15 milijonų ūkininkų, neturinčių didelių išteklių, pajamų padidėjimą besivystančiose šalyse. Šie nedideli ūkiai dabartiniu metu sudaro 90 proc. visų ūkių, kurie užsiima genetiškai modifikuotų kultūrų auginimu, pažymi grupės atstovai. Bet jeigu pažiūrėtume į Jungtines Valstijas, kurios tradiciškai yra stambiausias genetiškai modifikuotų kultūrų augintojas ir šiuo požiūriu žymiai lenkia kitas šalis, tai yra pakankamai pagrindo suabejoti ta nauda, apie kurią kalba ISAAA ekspertai. Kaip anksčiau pranešė Tomas Philpottas, pusė amerikiečių ūkininkų dabartiniu metu susiduria savo darbe su superpiktžolėmis, atspariomis „Roundup“ herbicidams, kuriuos gamina firma „Monsanto“.

2012 metais Vašingtono valstijos Universiteto atliktas tyrimas parodė, kad apskritai imant GMO panaudojimas didina herbicidų sunaudojimą. O JAV Žemės ūkio ministerijos ataskaitoje, paskelbtoje šį mėnesį, pabrėžiama, kad GMO panaudojimas nebūtinai padidina derlingumą, kas yra pats svarbiausias komercinis argumentas jų panaudojimui pateisinti. MŽŪO pažymėjo kai kuriuos neigiamus momentus, susijusius su GMO panaudojimu, kada tą daro smulkūs ūkininkai ir vartotojai: čia kalbama ir apie jų atsparumą pesticidams, apie pasėlių be GMO užkrėtimą, o taip pat apie genetiškai modifikuotų maisto produktų potencialų toksiškumą.

MŽŪO duomenimis 2001 metais 161 šalies atstovai pasirašė Kartagenos biologinės augos protokolą (Cartagena Protocol on Biosafety). Tai yra tarptautinis susitarimas, kurio tikslas – užtikrinti tokių modifkuotų žemės ūkio kultūrų saugų perdavimą ir panaudojimą, kurios gali turėti neigiamą poveikį biologinės įvairovės išsaugojimui, nusistovėjusiam naudojimui ir kurios gali būti susijusios su rizika žmogaus sveikatai, ypač joms kertant valstybių sienas“.

„Valstiečių ūkiams GMO reiškia apiplėšimą ir ir kontrolę.

Kaip praneša Lotynų Amerikos naujienų portalas „Voxxi“, šių metų sausio mėnesį virš 60 tūkst. smulkių Meksikos ūkininkų pražygiavo Meksiko miesto gatvėmis, protestuodami prieš kompaniją „Monsanto“. Ši firma siekia, kad jai būtų suteiktas neribotas leidimas naudoti savo genetiškai modifikuotus kukurūzus šioje šalyje. Ūkininkai būgštauja, kad išplėtus genetiškai modifikuotų kukurūzų pasėlių plotus bus užkrėstos vietinės kukurūzų veislės. „Valstiečių ūkiams GMO reiškia apiplėšimą ir kontrolę“, - pareiškė protesto akcijos metu Olegario Carrillo, Meksikos organizacijos UNORCA, atstovaujančios smulkiųjų verslininkų interesams, prezidentas. Apie tai taip pat pranešė informacinis portalas „Voxxi“.

MŽŪO duomenimis daugeliu atvejų genetinio modifkavimo technologijos yra patentuotos, jos kuriamos privačiame sektoriuje ir patenka į rinką komerciniam naudojimui licencijinių susitarimų pagrindu. Šių technologijų pritaikymas iškėlė visą eilę socialinio ir etinio pobūdžio klausimų, susijusių su ribotomis galimybėmis pasinaudoti genetiniais ištekliais ir naujomis technologijomis, su tradicijos praradimu (pavyzdžiui, sėklų išsaugojimo srityje), su privataus sektoriaus monopoliu, o taip pat su ribotus išteklius turinčių ūkininkų pajamų praradimu. Yra pagrindo būgštauti ir dėl teisminio bylų nagrinėjimo.

Prieš kelias savaites Aukščiausiasis Teismas išklausė šalių pasisakymus nagrinėdamas bylą, kurią 2007 metais kompanija „Monsanto“ iškėlė Vernonui Hughui Bowmanui, 75 metų ūkininkui iš Indianos valstijos. „Monsanto“ atstovai tvirtina, kad V. H. Bowmanas pažeidė jų korporacijos patentinę teisę, kadangi nusipirko ir pasėjo „Roundup Ready“ antrosios kartos sėklas, ką firma „Monsanto“ draudžia pagal sutarties sąlygas.

Ir vis dėlto, organizacijos ISAAA paskaičiavimais, besivystančios šalys nerodo genetinio modifikavimo technologijų diegimo žemės ūkyje tempų lėtinimo požymių. Kaip teigiama ISAAA pranešime, 2012 metais jos jau aplenkė išvystytos pramonės šalis pagal genetiškai modifikuotų kultūrų panaudojimo apimtis.

Aut. teisės: TV3
TV3
(3)
(0)
(1)

Komentarai (2)