Klimatui atšilus pora laipsnių, Katrinos kalibro uraganai siautės 10 kartų dažniau (2)
2005 m. Naująjį Orleaną ir kitus Meksikos įlankos pakrantės miestus nusiaubęs uraganas Katrina nusinešė 1836 gyvybes, milijonus paliko be namų. Naujausio Danijos klimatologų atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad pasauliniam klimatui pakilus pora laipsnių, tokio pragaištingo galingumo uraganai Žemės atmosferoje siautėtų 10 kartų dažniau.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nuo 1923 m. Katrinos kalibro uraganų pasitaikydavo maždaug sykį per 20 metų. Tyrėjai paskaičiavo, kad pasauliniam klimatui pakaktų pašilti mažiau nei 0,5 °C, ir galingiausi uraganai formuotųsi dvigubai dažniau, t. y., kas 10 metų. Klimato temperatūrai pakilus vienu laipsniu, visa niokojantys uraganai formuotųsi 3-4 kartus dažniau nei dabar, o pakilus dviem laipsniais – 10 kartų dažniau.
„Tai reiškia, kad Katrinos galingumo uraganai siautėtų kas porą metų, – atkreipia dėmesį tyrimui vadovavęs Kopenhagos universiteto (Danija) klimatologas Aslakas Grinstedas (Aslak Grinsted). – Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad klimato atšilimas 0,4°C baigtųsi dvigubai dažnesniais Katrinos galingumo uraganų vizitais. Dėl XX a. klimato šilimo tempų jau seniai peržengėme ribą, kai dėl pasaulinio atšilimo Katrinų sulaukiame dvigubai dažniau. Jei temperatūra ir toliau taip kils, tokių uraganų formavimosi dažnumas padidės 3-4 kartus. Pora laipsnių – ir galingiausi uraganai siautės 10 kartų dažniau.“
Tyrimo metu mokslininkai modeliavo uraganų susiformavimą įvertindami ir tokių faktorių kaip „El Nino“ įtaką globaliniam klimatui. „El Nino“ šildo rytinę Ramiojo vandenyno dalį ir turi įtakos pasauliniam klimatui.
Mokslininkas atkreipė dėmesį, kad šylant klimatui kiltų ir pasaulinio vandenyno lygis, o tai atneštų papildomų problemų ir nuostolių uraganų niokojamoms šalims. Tyrimo rezultatai publikuojami žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.