Astronomai pasendino visatą 100 mln. metų: iš tiesų jai – 13,8 mlrd. metų (10)
Visata yra 100 mln. metų senesnė nei manyta iki šiol, rodo tiksliausias iki šiol žemėlapis, kuriame suregistruota seniausia šviesa kosmose. Taigi remiantis naujais skaičiavimais, visatos amžius yra 13,82 mlrd. metų ir tai reiškia, kad erdvė bei laikas plečiasi šiek tiek lėčiau nei manyta anksčiau.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šį atradimą paskelbė Planko misijos mokslininkai, atlikę ypač detalius kosminių mikrobangų fono (angl. cosmic microwave background, CMB) matavimus, skelbia „Space.com“.
„Viso pasaulio astronomai su nekantrumu laukė šio žemėlapio, – teigė Joana Centrella, Planko programos mokslininkė, dirbanti NASA centrinėje būstinėje Vašingtone. – Šie matavimai ypač svarbūs daugybėje mokslo sričių, o taip pat ateities kosminėms misijoms.“
CMB spinduliuotės pavidalu Žemę pasiekia šviesa, atsiradusi po Didžiojo sprogimo praėjus vos 380 tūkst. metų. Iki tol visata buvo tokia karšta ir tiršta, kad šviesa tiesiog įklimpdavo protonų ir elektronų plazmoje. Visatai atvėsus ir išsiplėtus tiek, kad pradėtų formuotis atomai, šviesa pagaliau išsilaisvino ir iki šiol keliauja kosmose.
Astronomai CMB pirmą kartą atsitiktinai aptiko 1964 metais ir iki šiol ją tyrinėja, nes ji slepia svarbias visatos pradžios užuominas. Pavyzdžiui, nors CMB yra išplitusi po visą kosmosą, ji nėra vienoda. Skirtingose vietose fiksuojami jos temperatūrų pokyčiai – mokslininkai mano, kad tai lemia skirtingas energijos tankis konkrečiame regione.
Naujajame žemėlapyje šie pokyčiai yra ypač detaliai sužymėti ir gali padėti mokslininkams, nagrinėjantiems skirtingas visatos pradžios teorijas. Iš principo šie matavimai sutampa su vadinamuoju standartiniu modeliu, kuriame svarstoma, kad CMB pokyčius lėmė nedideli atsitiktiniai kvantiniai svyravimai. Tačiau naujajame žemėlapyje yra užuominų, kad norint paaiškinti CMB pokyčius, vien standartinio modelio nepakanka.
Tiksliau, CMB pokyčiai neatitinka standartinio modelio prognozių dideliu mastu, nors atitinka mažais masteliais. Prie to prisideda ir kitos keistenybės, tokios kaip gerokai didesnis nei turėtų būti vėsus plotas.
Tiesa, šie neatitikimai fizikams – puiki žinia, mat tai reiškia, kad norint paaiškinti visatos prigimtį vien standartinio modelio teorijos nepakanka ir ją reikia papildyti. Pvz., standartiniame modelyje nėra paaiškinimų apie tamsiąją materiją ar tamsiąją energiją – dvi didžiausias visatos sudedamąsias dalis.