Stephenas Hawkingas: „Jei Dievas sukūrė visatą, ką jis veikė iki tol?“

Taigi ten žmonių parašyti šaltiniai. Tu tiki ne į dievą, o į tuos žmonių parašytus šaltinius.

Spėju Adom yra Jehovos liudytojas, ar aš klystu?

Tai, kitaip sakant, ne. Mes negalime jam nepaklusti. Sakai Taip, bet jau sakinio gale paneigi. Iš to seka, kad nes nevaldome savo likimo, vadinasi mes ir negalime būti teisiami už nieką, ką mes padarėme. O tai ne tik paneigia tavo dogmas, Bet ir pateisintų visas žmogžudystes, karus ir pan. Juk mane dievas vedė! aš buvau jo neišvengiamo plano dalis! Ar tu pats matai, kaip tu pats sau prieštarauji? Jeigu planas yra neišvengiamas, kaip aš galiu turėti valią, pasielgti kitaip, nei numatyta plane? Jei yra planas, vadinasi dievas jau iš anksto žino, kas kaip pasielgs. Vadinasi jam taip tinka, kitaip būtų sukūręs kitokį planą. Ar žinai, kiek siaubo ir žiaurumo buvo nutikę per istoriją? Ir kiek vis dar vyksta? Net jei ir egzistuotų toks dievas, jis mano pagarbos ir garbinimo nesulauktų...

Kažkokia diskusija be galo. Martech jeigu nesupratai ką norėjau pasakyt, tai bent jau būk malonus susilaikyk prieš komentuodamas. Labai patogu būti religingu kai tavęs niekas neskriaudžia, esi sotus ir tt. Skaitau Fobus mintis ir džiaugiuosi, iš kur pas žmogų tiek kantrybės. Beje visada visuomenėj bus nedidelė dalis prieštaraujančių bet kam, netgi tai kad žemė apvali.

Apibrėžkite, kas yra "Dievas" (jūsų suvokimu). Ar jūs "Dievu" vadinate kažkokią itin išsivysčiusią gyvybės formą/asmenybę, o gal kažkokią fundamentalią energijos formą/šaltinį, gal kolektyvinę sąmonę arbą dar ką nors kito? Manau, išgirdus jūsų apibrėžimus, gali pasirodyti, kad diskutuojate apie visiškai skirtingus dalykus. P.S. Labiausiai norėčiau pamatyti vartotojo Adom Dievo apibrėžimą.

Su tavo siūlomais terminais,- ne. Tai panašu kaip: nudažyti panterą rožine spalva ir teigti, gamtoje yra rožinių panterų. Su tavo teiginiu sutinku tik tiek, jog yra panterų, bet jos ne rožinės. Vertinimo kriterijus šiuo atveju interpretuoju skaičius ką tie skaičiai aprašo. Niekada nemaniau, kad visi žmonės viską vienodai supranta, vertina. Kalvis pažiūrėjęs į liepsnos ar metalo spalvą gali pasakyti temperatūrą; braižytojas brėžinyje mato, be liniuotės, pusės milimetro nuokrypį; lenktynininkas maksimalų saugų posūkio įveikimo greitį; įrankininkas palietęs stalą ir detalę pasakys vienos dešimtosios milimetro tikslumu jos storį; advokatas susipažinęs su byla žino bylos baigtį; intensyvios palatos slaugutė žino, kuris patekęs ligonis gyvens, kuris mirs; konstruktorius be apskaičiavimų - kur yra silpna statinio vieta reikalaujanti atidumo. Nemanau, kad jie vienas kitą suprastų jie visur visada 100%. Prisiminus kaip viskas prasidėjo: tavo biblijos citatomis ir komentarais Sk. 04 28, 2013 6:02. Ten tik vienas komentaras yra neutralus. Kiti skamba kaip noras suminti į purvą. Tik dėl to vieno atsakiau tau į kitus, bandydamas paaiškinti ką reiškia kitos citatos. Mano supratimu, supratai jas kaip supratai. Tavo reikalas yra suprasti, ir priimti ar ne. Nesitikėjau, būti suprastas 100%, taip ir tave ne visur supratau 100%. p.s. galiu pasakyti, nesu susijęs su katalikais, su stačiatikiais ar Adom supratimu, kuris aprašė, daug nesigilinant, gnosticizmo ir budizmo hibridą.

Martech, kodėl tu taip iš karto nerašei? Kodėl turėjai ginčyti, kad gyvename geresniame pasaulyje nei ankstesnės kartos tik dėl vieno panaudoto žodžio? Be to, aš nesutinku ir dėl tavo "žudikiškas" apibrėžimo. Vienas šaukštas deguto tikrai nereiškia, kad pasaulis žudikiškas. Tai reiškia, kad yra tik menka mažuma, kuri nėra taiki. Man liežuvis neapsiverstų pasaulio dabar vadinti žudikišku, kai iš istorijos matau, kiek taikingesnis jis patapo. Kur dingo fizinės bausmės mokykloje? Kur dingo kankinimai, vieši pakarimai? O karai tarp demokratinių valstybių? Gladiatorių kautynės ir vergystė? iš kur atsirado žmogaus, moterų, vaikų, gėjų ir gyvūnų teisės? Edit: Kodėl tu tada negalėjai parašyti, kad taip, sutinku, kad dabar pasaulyje mažiau žiaurumų, nesutinku tik su žodžiu, kurį naudoji dabarčiai apibūdinti. Bet tik trečiame pranešime tą parašei. Kodėl rašydamas tokiu absoliučiu tonu (mano statistika nieko verta, medaus statinė sugadinta ir pan) gaišinai mano laiką (juk aš praleidau turbūt valandą laiko ieškodamas įrodymų savo teiginiams)? Arba dar blogiai, gali pasirodyti, kad dabar tik taip sakai, bandydamas išsaugoti savo veidą, staiga sutinki su tuo, ką aš parašiau... Todėl mano patarimas tau - praleisk daugiau laiko pagrindimams, knygų paskaitymui, įrodymų pastudijavimui. Ir ne tik iš tokių šaltinių, kaip http://amazingdiscoveries.tv/c/2/Total% ... 20English/ . Nes dabar atrodo, kad nevertini kitų, kaip kad nevertini ir progreso, kurį mes padarėme per amžius. Bet ne tame esmė dabar. Aš klausiau tavęs, kokiais metodais naudojiesi vertindamas teiginio teisybę? Koks įrodymas tau yra pakankamas? Kuo remiasi kalvis ir slaugė, kai kalbasi apie švietimą, politiką ar technologijas? Taip pat norėčiau, kad atsakytum anonymous. Nes tikrai, bus daug lengviau man tave suprasti. Ką tu tiki ir kodėl?

Galiu tau atsakyt tuo pačiu: kodėl tu iškarto nepateikei skaičių? Nuomonė mano nesikeitė iš pradžių apie laikotarpio taikingumą. Kadangi tau nepatiko pasiūlymas įsijungti tv ir paskyrei laiką statistikos suradimui. Paaiškinau kuo remiuosi. Kaip tu nesupranti?! Nesutinku su tavo nuomone, apie taikingumą ir klaidingą duomenų interpretavimą! Įspėju, gali nerašyt man apie mano dviveidiškumą ar dar kažką panašaus. Tesutikau su tavo per valandą surinkta statistika ir jos tendencijomis. Ir jos net netikrinau, pasitikėdamas tavo šaltiniais. Žudikišką terminą gali švelninti kiek nori, nuomonės nekeisiu. Yra posakis: Kvėpink mėšlą kuo nori, vis tiek - bus mėšlas. Junginys „geresnis pasaulis" labai plati sąvoka. Turint dabartinį kontekstą ir žinant tavo pažiūras tikslesnis gremėzdiškas išsireiškimas: pritaikomas pasaulis patogumui, turimomis priemonėmis. Klausimų seriją pasibaigiančią gyvūnų teisėmis; nesivelsiu. Gali numanyt kokie bus mano atsakymai. Į tuos klausimus pats atsakyk raštu čia. Bus aiškiau, gal? Jie marazminiai. Atsakymas palyginimais tau nieko nedavė. Atsakyti trumpai sudėtinga, galbūt nesuprastum, perklaustum trečią kartą kitaip. Traktato rašyt nesinori, po jo pilasi vėl klausimai panašūs į CK straipsnių citavimą. Skiriasi, beveik 180 laipsnių, supratimas tavo ir mano: kas yra gera, kas yra bloga.

Vsio, kadangi net nesiruoši man ar anonymous atsakyti, aš nematau tikslo daugiau čia rašyti.

Jis arba trolis arba priklauso sektai

- Įdomu kodėl dalis nesubrendėlių burnoja prieš tėvą? nepridegė cigaro ar nenupirko merso?

Sorry, laisvu laiku prie pc nevisada turiu galimybės prisėsti. Kirtiklis: nesu jehovos liudytojas. Esu paprastas žmogus, kuriame kirba klausimas apie gyvenimo prasmę - kas aš esu ir kur einu? Anonymous: trumpai - Dievas yra absoliutaus atidavimo dėsnis. Pagal Torą "Geras teikiantis gėrį". Fobus: jei žmogus susipažįsta su Dievo planu, ar gali jis elgtis sąmoningai trukdydamas šiam neišvengiamam procesui? Nepamirštant to, kad žmogui duota laisva valia. Tik plano baigtis iš anksto nuspręsta, tavo, mano ir visų labui. Po žiemos ateina pavasaris (neišvengiamai), bet tau patinka žiema, ir tu pradedi sąmoningai priešintis pavasario atėjimui, dėti visas pąstangas, kad sniegas bent tavo kieme nenutirptų, kad nesudygtų ir nesužaliuotų žolė, kad gėlės neišskleistų žiedų ir tu apdengi kiemą kupolu, įrengi kondicionavimo-šaldymo įrangą, izoliuoji save nuo likusio pasaulio ir mėgaujiesi žiema savo paties įrengtame izoliatoriuje. Nes tu pripratai prie žiemos, prie tamsos, šalčio ir sniego, ir tau baisu, nes nežinai, kas ateis po žiemos, nežinai, kad pavasaris atneš visai kitos kokybės pokyčius, kuriais tu džiaugsiesi dar labiau negu žiemos teikiamais džiaugsmais, bet tu matai tirpstantį sniegą ir tau baisu, tai tau atrodo kaip praradimas, nevaldomas ir žiaurus procesas. O kai ateina tavo senai pamiršti draugai ir pradeda tavo izoliatorių ardyti, kviesti tave lauk, į sekančią kokybę, džiaugtis pavasariu, tu juos aprėki, išvarai ir liepi tau netrukdyti. Bet už tavo kupolo jau pavasaris!

Jeigu labai nekęsčiau vasaros, galėčiau persikraustyti kur nors už poliarinio rato. Tai nėra neišvengiama. Žinoma, tai labiau tavo metaforos problema. Bet esmė lieka - jei "žmogus negali sąmoningai priešintis dievo planui", ar tai ne dar vienas tavo įrodymas, kad dievas yra absoliutus diktatorius, kuris net pakeičia tavo smeginis, kad tu jį ir jo planą mėgtum? Kaip yra pasakęs Christopher Hitchens: dievas - tai dangiška Šiaurės Korėja. Arba dar kita problema. Įsivaizduok, kad aš nukeliauju į pragarą, o mano draugė - rojų. Ar ji nesielvartaus, kad aš pragare? Bet juk rojuje atrodo viskas tobula (nors tai nepaaiškina, kodėl kai kurie angelai puolę. O gal ir jie nesuprato dievo plano?), kaip ji gali jausti sielvartą? Bet jei ji neliūdi dėl manęs, ar tai ji? Ar dievas jai ištrynė visus blogus prisiminimus ir liūdnas mintis? Bet jei pragaro nėra, tik rojus, ar tai ne ta pati situacija, kai tikintieji kaltina ateistus, kaip jie gali žinoti moralę be dievo? Kodėl turėtum daryti gerus darbus, jei vis tiek laukia tik rojus? Aš neįsivaizduoju, kaip galima tikėti religija ir dievu be saviracionalizacijos. "Dievas yra absoliutaus atidavimo dėsnis" Kas tai yra? Iš kur apie tai žinai, ir kodėl kiti tikintieji taip nesako?

Nes jis ir be dievo turi moralę (pergyvena dėl kitų). Matomai tau cigarą pridegė, bet tu nesielvartauji, jog kaimynui ne.

Bet jeigu aš turiu mersą ir cigarą, aš subrendėlis, ar tik nesubrendėlis, kuris neburnoja? Manau gyvenu gerai, ir net jeigu negyvenčiau gerai, abejoju ar tu būtum pagrįstas sakyti, kad ateistai netiki dievu todėl, kad koks nors kunigas ar gyvenimas juos nuskriaudė. Todėl man keista matyti, kad tu, toks aukštas filosofas, nepastebi prieštaravimų šiame savo teiginyje. Ir apskritai, kiek pastebėjau iš kitų temų, apie fiziką tu diskutuoji aukštesniu lygiu, nei aš galėčiau. Sociologija, psichologija ar istorija - deja...

Kalba apie tobulumą, tačiau specifikacijos tobulumui apibrėžti niekas nepateikė.

O šitas pagal ką? Musėk irgi pagal žmogų.

Jokiu būdu nenoriu kažko įtikinti ar įrodyti vienintelę tiesą. Sprendimą priima kiekvienas už save filtruodamas ir analizuodamas gautą informaciją. Tavo kelias yra tavo pasirinkimas. Dievas yra vienas, tik kultūriškai pateikiamas skirtingai. Tikintysis (aklas sekimas iš paskos ir mechaninis vykdymas nėra tikėjimas) kaip tik yra laisvas, nes jis, kaip ir kiekvienas sveikos nuovokos žmogus, praktiškai tikrina gautą informaciją ir padaro savo išvadas. Negalima elgtis aklai, ir tai galioja bet kokioje srityje, tuo labiau ieškant Dievo. Dievas - atidavimas, meilė, gailestingumas. Tai dėsnis, ant kurio stovi visa suvokiama realybė. Kai šis dėsnis yra sulaužomas, gauname atitinkamą atoveiksmį. Pasižiūrėkime ką aklas tikėjimas sukėlė istorijoje, kai kur dar yra aklai tikinčiųjų su iškeltais į viršų kalašnikovais. Tikėjimas yra tavo asmeninis ryšys su Dievu. Tikintysis niekada nenuskriaus, kitaip jis negali savęs vadinti tikinčiuoju. Tai yra labai intymus ryšys tarp Dievo ir žmogaus, ir jei tas ryšys bus tikras, nesvarbu, ar tas žmogus meldžiasi sodo berželiui, Kristui ar Alachui, jis, eidamas per gyvenimą skleis gėrį. Ir nebūtinai jis turi būti Šv. Teresė ar aukštas bažnyčios tarnautojas, jis gali būti tas paprastas žmogelis, sustojęs per perėję praleisti tavo vaikų, einančių į mokyklą, kad jie saugiai ją pasiektų. Kristaus mokymas dėl tos priežasties yra labai universalus, prieinamas kiekvienam žmogui. Ir kai žmogus, nesvarbu, kokios jis yra profesijos, pradeda tuo mokymu vadovautis, pvz "nepyk ant savo brolio, nes kiekvienas pykstantis yra galvažudys", "neteisk" ir kiti paprasti buitiniai patarimai, jeigu jų yra nuoširdžiai laikomasi, perkeičia patį žmogų ir galiausiai visą jo aplinką.

Viskas, ko aš noriu, tai kad vadovautumėmės tokiu mąstymo procesu, kuris labiausiai padeda pažinti realybę. Tokiu, kuris iš tikrųjų atspindi mūsų būdą, nes tik taip galėsime pasakyti, kokios mūsų ydos, kokios yra gerosios mūsų sąvybės ir kaip tai pritaikyti, kad padarytume mūsų pasaulį geresniu. Absoliutus tikėjimas vienu autoritetu - ne vienas iš jų. Kaip ir tikėjimas, kad visi mes gimstame su nuodėme. Nes būtent tai ir veda prie gėjų kankinimų gėjų konversijos stovyklose. Tik religija gali priversti žmogų save nekęsti už tai, kas jis yra, o ne už tai, ką jis padarė ir tuo pačiu manyti, ji sako sako tiesą. Duosiu pavyzdį. Barry Marshall 2005 m. gavo Nobelio medicinos premiją už tai, kad parodė, kad jog daugelį opų sukelia bakterinė infekcija. Iki jo gydytojai manė, kad tai daugiau psichologinių dalykų ar prasto maitinimosi pasekmė. Kodėl jie taip manė? Nes niekas rimtai netyrinėjo šio dalyko. Ir pasitikėjo banda taip tikinčių. Ką padarė mokslinkai? Pakeitė savo nuomonę, kai kas nors pateikė kitą sakančių įrodymų. Ar įsivaizduoji religiją nesipriešinint, kol ji turi jėgos priimti įrodymų? Ir iš kitos pusės, psichologija (ir ekonomika) padeda mums suprasti, kodėl taip elgiamės. Nes su šitiek informacijos pasaulyje, mes negalima neplaukti su banda. Daugeliu atveju banda neklysta. Todėl, kai nežinai, geriau pasitikėti mokslininkais. Bet tuo pačiu reikia ir suvokti mechanizmą, kaip sulaužyti šį sekimą paskui bandą, kai ji nėra teisi. Religija čia vėlgi absoliučiai nepadeda, nes juk religinė bendruomenė irgi yra banda. Kokie tie procesai, kurie naudingi? Demokratija, žmogaus teisės, atskaitomumas, mokslas ir švietimas, teisinė sistema ir daugelis kitų. Todėl man net baisu pagalvoti, kokios yra martech pažiūros, kai jis sako, kad jo vertybės yra 180% nuo mano. Žinoma, jis greičiausiai taip sako tik apakintas savo religinių pažiūrių. Nemanau, kad jis bendraudamas su kitais naudojasi savo religija.