Ką slepia „Google X“ laboratorija?  (0)

Vienoje iš „Google“ laboratorijų gimsta beprotiškos idėjos, kurios labiau žavi mokslinės fantastikos gerbėjus, o ne bendrovės akcininkus, trokšančius greito pelno. Laboratorijoje „Google X“ sąmoningai tyrinėjamos idėjos, sprendimai ir inovacijos, kurios turi mažai bendro su tradiciniu „Google“ verslu, rašo „Businessweek“.

Laboratoriją bendrovė įkūrė 2010 metais ir gana akylai saugojo nuo pašalinių akių. „Google X“ laboratorijos tyrėjai padovanojo bendrovei savarankiškai vairuojančių automobilių programą ir „Google Glass“ akinius. Laboratorijoje gimsta ir miršta idėjos iš kurių tik vienetams pavyksta išgyventi iki kito vystymo etapo. „Google X“ - tai „Google“ bandymų poligonas.

Praėjusį vasarį „Google X“ laboratorijos direktorius Astro Telleris kreipėsi į „Google“ vadovą Larry Page'ą, prašydamas leisti įsigyti bendrovę „Makani Power.“ Ši bendrovė kuria inovatyvias vėjo jėgaines, pritaisytas prie nepilotuojamų lėktuvų, kurie yra pritvirtinti prie žemės tarsi aitvarai.

Anot A. Tellerio, ši bendrovė sėkmingai atliko bandymus ir ateityje gali tapti itin sėkminga. Tarp A. Tellerio reikalavimų buvo ir poreikis artimiausiu metu bandymų tikslais sudaužyti bent penkias tokias jėgaines. L. Page'as patvirtino sandorį ir „Google“ už neatskleistą sumą įsigijo „Makani Power“.

„Mes imamės spręsti bet kurią žmonijai aktualią problemą, jei tik randame tinkamą sprendimo priemonę“, - sako A. Telleris.

„Google X“ siekia tapti tokių laboratorijų kaip „Manhattan Project“, kuri sukūrė pirmąją atominę bombą, ir „Bletchley Park“, kurioje britai įveikė nacių šifravimo sistemą, įpėdine.

Po antrojo pasaulinio karo šių projektų dvasią perėmė bendrovės „AT&T“ „Bell Labs“ ir korporacijos „Xerox“ laboratorija PARC. Šiose laboratorijose gimė XX amžiaus antros pusės inovacijos.

Tačiau padėtis nuo to laiko ženkliai pasikeitė. NASA finansavimas nuo 1990 metų sumažėjo 11 proc., o technologijų gigantų laboratorijos grįžo prie tradicinių, greitą pelną nešančių tyrimų. Šiandien bendrovės yra linkusios nusipirkti perspektyvią inovaciją iš startupo, o ne pačios investuoti į naujų idėjų tyrimus bei vystymą.

„Google X“ yra išimtis, kurios darbuotojai nebijo svajoti drąsiai.

Chrisas Urmsons vadovauja „Google“ savarankiškai vairuojančių automobilių projektui. Anot jo, „Google“ bendraįkūrėjų L. Page'o ir Sergėjaus Brino netenkina vien tik kosmetiniai produktų patobulinimai, jų manymu sėkmę garantuoja beprotiškų idėjų įgyvendinimas.

S. Brino įsitikinimu pirmieji savarankiškai vairuojantys automobiliai rinkoje pasirodys jau po ketverių metų.

„Google X“ laboratorija turėtų būti dėkinga autonomiškai vairujančių automobilių projektui, nes būtent jo dėka gimė ši idėjų kalvė.

Mintis sukurti tokį automobilį gimė 2005 metais, kuomet L. Page'as „Darpa Grand Challenge“ čempionate pirmą kartą susitiko su informacinių technologijų mokslininku Sebastianu Thrunu. Pastarasis drauge su savo studentais varžėsi kuriant autonomiško valdymo automobilį, kuris galėtų įveikti 7 mylių kliūčių ruožą. Po poros metų „Google“ įkalbino S. Thruną prisidėti prie „Street View“ projekto.

Ilgainiui mokslininkui pabodo akademinė veikla ir 2009 jis pradėjo įgyvendinti savarankiškai vairuojančių automobilių projektą bendrovėje „Google“.

L. Page'as su S. Brinu iškėlė S. Thrunui užduotį: sukurti automobilį, kuris galėtų savarankiškai įveikti 1000 mylių Kalifornijos greitkeliais ir miestų gatvėmis. Prabėgus 15 mėnesių S. Thruno automobilis sėkmingai susidorojo su šia užduotimi be GPS pagalbos.

Įsisbėgėjus šiam projektui trijulė panoro įkurti įvairiapusišką tyrimų laboratoriją, kuri suteiktų „Google“ bendraįkūrėjams galimybę vysyti projektus nesusijusius su pagrindine „Google“ veikla – internetine paieška. Pastaroji praėjusiais metais bendrovei garantavo 44 mlrd. JAV dolerių pajamas.

2010 metų vasarį „Google“ valdyba nutarė įsteigti laboratoriją. „Google X“ tikslas – gilintis į inovacijas techninės įrangos srityje. „Google X“ biuždeto dydis lieka paslaptyje. Vis dėlto žinoma, kad tyrimams ir vystymui 2012 metais „Google“ skyrė 6,8 mlrd. JAV dolerių. Ši suma lyginant su 2010 metais išaugo 79 proc.

Antruoju „Google X“ projektu tapo „Google Glass“. „Google“ įkūrėjų dėmesį patraukė Vašingtono universiteto profesorius Babakas Parvizas, kuris užsiiminėjo elektroninių kontaktinių lęšių tyrimais. Pirmasis „Google Glass“ prototipas svėrė 4,5 kilogramo. Tuomet tai tebuvo ant galvos tvirtinamas monitorius su gausybe laidu kurie buvo prijungti prie ant diržo dėvimos dėžutės.

Šiandien „Google Glass“ sveria beveik tiek pat kiek ir tradiciniai akiniai. Bandomasis įrenginys kainuoja 1,5 tūkst. JAV dolerių, suteikia galimybę matyti HD kokybės vaizdus, filmuoti, fotografuoti ir prisijungti prie interneto.

„Google Glass“ jau spėjo sulaukti aršios kritikos, kai kurie jį vadina „Seagway“ atitikmeniu veidui, tačiau B. Parvizas siūlo į šį produktą pažvelgti „Google X“ kontekste.

Anot jo, „Google Glass“ fundamentaliai pakeičia mūsų suvokimą apie žmogaus žinių ribas ir išplečia individo galimybes nepastebimai bei greitai rasti atsakymą į daugybę klausimų.

A. Telleris lygina „Google“ akinius su pirmuoju „Apple“ kompiuteriu. Tuo metu kompiuteriai buvo reikalingi tik buhalteriams ir įvairiems profesionalams. „Apple“ panoro, kad šis įrenginys atsidurtu ant kiekieno vartotojo stalo ir pritaikė jį neprofesionaliam naudojimui.

A. Tellerio įsitikinimu „Google Glass“ pagrindu bus sukurta visiškai nauja produktų niša.

Pirmaisiais „Google X“ metais projektą į priekį stumė S. Thruno intuicija ir S. Brino smalsumas, tačiau šiandienę laboratorijos misiją suformulavo A. Telleris: „Google X“ tikslas - savo pasiekimais prilygti skrydžiui į Mėnulį.

A. Telleris ambicijų semiasi iš savo senelių, kurie abu gavo Nobelio premijas. Vienas jų – garsus ekonomistas, kitas – pirmosios vandenilinės bombos kūrėjas. Anot mokslininko, „Google X“ galimybės yra kone beribės. „Pasaulį riboja ne IQ, o drąsa ir kūrybiškumas“, - sako A. Telleris.

Pernai jis drauge su viena iš „Google“ vadovių Megan Smith įkūrė dvi dienas trunkančią konferenciją „Solve the X“, į kurią galima patekti tik su asmeniniais kvietimais. Konferencijos metu maždaug 100 mąstytojų dalijasi savo idėjomis.

Vasarį įvykusioje konferencijoje kalbėtojai apžvelgė tokias temas kaip pripučiami robotai, išankstinis Alzhaimerio nustatymas tiriant akis bei naujos kartos atominiai reaktoriai.

A. Tellerio teigimu, „Google X“ laboratorijoje yra svarstomos net ir tokios idėjos, kurios daugeliui skamba absurdiškai. Anot jo, laboratorijos darbuotojai daug laiko skyrė aptarti levitaciją bei teleportaciją. Kita tyrimu sritis – alternatyvi energetika.

Vienas iš „Google X“ tikslų - priartinti trečiojo pasaulio gyventojus prie interneto. Prieš dešimt metų Jorko universiteto mokslinis bendradarbis Davidas Grace'as siūlė Europos Komisijai įrengti internetinio ryšio stotis aukštuminiuose oro balionuose, tačiau projektas taip ir nebuvo įgyvendintas. Šiandien panašią idėją tyrinėja „Google X“.

Praėjusį mėnesį „Google“ valdybos pirmininkas Ericas Schmidtas pareiškė, kad iki dešimtmečio pabaigos visi pasaulio gyventojai turės prieigą prie interneto. Šiuo metu tokių tėra tik 40 proc., tad pareiškimas buvo sutiktas skeptiškai.

A. Telleris atsisako komentuoti ar „Google X“ yra susijusi su šiomis ambicijomis, tačiau pripažįsta, kad siekis aprūpinti visą pasaulį internetiniu ryšiu patenka į laboratorijos interesų lauką.

2011 metais L. Page'as perėmė „Google“ vairą. Tuo tarpu S. Brinas atsidavė tyrimams „Google X“ laboratorijoje. Labai retai galima sutikti aukščiausio lygio vadovą, kuris kaip žuvis vandenyje jaustųsi tyrimų laboratorijoje ir tarsi lygus su lygiu galėtų diskutuoti su mokslininkais techniniais klausimais.

Pernai prie „Google X“ komandos prisijungė MIT profesorė Mary Lou Jepsen, kuri vystys naują ekranų rūšį, skirtą tokiems įrenginiams kaip „Google Glass“. Pavasarį į „Google X“ gretas įsiliejo buvęs kraujo tyrimų bendrovės „LabCorp“ vyriausias mokslininkas Andrew Conradas, kuris darbuojasi anoniminiame projekte. Buvęs „Google“ komercijos ir žemėlapių departamentų vadovas Jeffas Huberis taip pat pasuko link „Google X“, tačiau bendrovė neatskleidžia jo tyrimų srities.

„Google X“ gretos sparčiai plečiasi, tačiau A. Tellerio įsitikinimu laboratorija tebėra pirminėje vystymosi stadijoje.

„Turime sutelkti dėmesį į geresnio pasaulio sukūrimą, o įgyvendinus šią užduotį pinigai patys suras kelią į mūsų bendrovės sąskaitą“, - sako „Google X“ vadovas.

Aut. teisės: TV3
TV3

(14)
(0)
(0)

Komentarai (0)