Saulės sistemos pašonėje, gyvybės zonoje atrastos išsyk 3 superžemės tipo planetos (Video)  (7)

Visai netoli Saulės sistemos esančioje trinarėje žvaigždžių sistemoje atrastos išsyk net trys superžemės tipo planetos, kuriose sąlygos gali būti tinkamos gyvybei – manoma, kad jos įsikūrusios vadinamojoje žvaigždės sistemos gyvybės zonoje. Planetų trijulė skrieja trinarės žvaigždės Gliese 667 sistemoje, kuri atrasta Skorpiono žvaigždyne, o tai reiškia, kad kiekvienoje iš šių planetų rytais ir vakarais pateka ir leidžiasi trys saulės.

Tiesa, dvi iš tų saulių danguje spindi ir naktimis – jos ryškumu prilygsta iš Žemės matomai Mėnulio pilnačiai. Trinarė sistema Gliese 667 nuo Žemės nutolusi per 22 šviesmečius, tad kosminiais masteliais yra artima kaimynystė. Visos trys atrastos planetos priskiriamos superžemių tipui, o tai reiškia, kad jų masė prilygsta nuo 1 ligi 10 Žemės masių. Jei, kaip ir Žemė, jos turi kietą plutą, atmosferą, vandens okeanų ar ežerų, tikėtina, kad jose gali egzistuoti gyvybė. Iš pradžių aplink minėtos sistemos Gliese 667 žvaigždę C buvo atrastos trys planetos, iš kurių tik viena skriejo gyvybės zonoje, dar vadinama Auksaplaukės juosta. Kitos dvi gyvybės zonos planetos buvo atrastos astronomams peržiūrėjus ankstesnius duomenis ir keletu teleskopų atlikus naujus žvaigždžių sistemos stebėjimus.

„Iš pradžių prie žvaigždės užfiksavome tris stipraus signalo šaltinius, tačiau buvo likusi galimybė, kad pirminiuose duomenyse pasislėpę liko ir mažesnių planetų signalai, - pasakojo tyrimui vadovavęs Gotingemo universiteto (Vokietija) astronomas Gilemas Anglada-Eskuda (Guillem Anglada-Escuda). – Mes peržiūrėjome turimus stebėjimų duomenis, atlikome keletą papildomų stebėjimų, panaudojome du skirtingus duomenų analizės metodus. Abu jie davė tokį pat atsakymą – iš trinarės žvaigždės sklinda užtikrinti penkių planetų signalai, o iš viso planetų ten gali būti net ir septynios.“ Gliese 667C už Saulę yra ir mažesnė, ir blausesnė, ir vėsesnė. Jos masė siekia tik trečdalį Saulės masės. Todėl šios sistemos gyvybės zona – kur pakankamai šilta, bet ne per karšta gyvybei – yra santykinai arti pačios trinarės žvaigždės.

Astronomai mano, kad šios žvaigždės gyvybės zona yra visiškai užpildyta ir vietos kitoms stabilioms, ilgalaikėms kitų planetų orbitoms joje jau nebėra. Jei tokiu atstumu aplink Saulę skrietų Žemė, mūsų planetoje tada būtų pernelyg karšta gyvybei. Bet kadangi Gliese 667C yra vėsesnė ir mažesnė žvaigždė, jos gyvybės zona pasislinkusi arčiau sistemos centro. Lengvos svorio kategorijos žvaigždės sudaro apie 80 proc. mūsų galaktikos, tad astronomai viliasi, kad ateityje laukia gausus gyvybės zonoje įsikūrusių planetų atradimų derlius.

„Gyvybei galimai tinkamų planetų skaičius Paukščių Take būtų gerokai didesnis, jei galėtume tikėtis atrasti keletą jų, skriejančių aplink nedidelės masės žvaigždę, - tvirtina tyrimo bendraautorius Roris Barnsas (Rory Barnes) iš Vašingtono universiteto (JAV). – Dabar žinome, kad, užuot ieškoję 10 žvaigždžių ir vienos gyvybei galimai tinkamos planetos, galime dairytis vienos žvaigždės su keletu gyvybei galimai tinkamų planetų.“ Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale Astronomy & Astrophysics.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(16)
(0)
(0)

Komentarai (7)