Kuo labiau išsilavinęs - tuo labiau sutrikęs?  (10)

Per menkai išsilavinę asmenys labiau rizikuoja nukentėti nuo konkrečių psichinės sveikatos sutrikimų – tai sena tiesa.


Tačiau dabar mokslininkai išsiaiškino, jog žinių perteklius taip pat neigiamai veikia psichinę sveikatą, rašo livescience.com.

Tyrime dalyvavę itin išsimokslinę žmonės – asmenys, kurie mokymo įstaigose praleido daugiau metų nei kad reikia jų einamoms pareigoms ar darbui – labiau rizikuoja susirgti depresija, nustatė mokslininkai.

Tyrime dalyvavo 16 tūkst. dirbančių 25-60 metų žmonių iš 21 Europos šalies. Mokslininkai analizavo jų patiriamos depresijos lygį, remdamiesi atsakymais į iš anksto parengtus klausimus. Tyrimo rezultatai rugpjūčio 10 dieną paskelbti Amerikos sociologų asociacijos susirinkime.

Priežastis, kodėl itin išsilavinę asmenys labiau rizikuoja patirti depresiją, gali būti gana paprasta – jų darbas jiems paprasčiausiai pernelyg paprastas, trūksta iššūkių, jie negali deramai išnaudoti visų savo sugebėjimų ir įgūdžių, įgytų studijuojant, teigia tyrimui vadovavęs Gento universiteto Belgijoje sociologijos profesorius Pietas Bracke.

Tokie asmenys taip pat neretai dirba neprestižinius darbus, jiems trūksta socialinės aplinkos paramos – tokie žmonės kliaujasi kitų žmonių pagalba, nors pastarieji jos suteikti tiesiog negali. Tokia situacija taip pat gali padidinti depresijos riziką.

Anksčiau Europoje atliktas tyrimas atskleidė, jog menkiau išsilavinę asmenys dvigubai labiau rizikuoja patirti nuolatinius ir stiprius depresijos požymius lyginant su tais, kurių išsilavinimo lygis aukštesnis (tačiau depresijos rizika priklauso ir nuo šalies, kurioje jie gyvena).

Naujas tyrimas parodė, jog šalyje, kur gausu itin gerai išsilavinusių žmonių, mažiau išsilavinę asmenys labiau rizikuoja susirgti depresija, jie jaučiasi menkesni. Valstybėse, kur išsilavinimas nepadeda užsitikrinti geresnių gyvenimo sąlygų ir pagarbos, psichinės sveikatos problemų turi ir tie, kurių išsilavinimas atitinta einamas pareigas.

„Jeigu išsilavinimo teikiama ekonominė nauda mažėja, tai neigiamai veikia gerą išsilavinimą turinčių asmenų psichinę sveikatą“, - teigia P. Bracke. Anot specialisto, jis visgi nemanąs, jog aukštojo mokslo prieinamumo didinimas yra blogas dalykas.

Tačiau daugumoje Vakarų valstybių, darbo rinkos itin lėtai prisitaiko prie sparčiai augančio itin gerą išsilavinimą gavusių asmenų skaičiaus, todėl tokiems asmenims rasti jų vertą darbą darosi vis sunkiau“, - konstatuoja mokslininkas.

„Konkrečios šalies atveju viskas gana paprasta: jeigu skaičius universitetinį išsilavinimą turinčių žmonių ir toliau augs, o darbo rinka prie tokių pokyčių negalės prisitaikyti, žmonių psichinė sveikata ims prastėti“, - perspėja P. Bracke.

Nors karjeros pradžioje žmonės ir gali rinktis darbus, kuriems jų kvalifikacija per aukšta, svarbu jau po kelerių metų turėti galimybių judėti toliau. Priešingu atveju laukia depresija.

Aut. teisės: delfi.lt
(3)
(0)
(0)

Komentarai (10)