Naujasis geologinis periodas jau prasidėjo? (Video)  (2)

Vis akyviau diskutuojama apie prasidėjusį naują geologinį periodą. Jo pradžia – industrinė revoliucija (XVIII a.) arba XX a 50-ieji metai. Pagrindinė priežastis skirti naują geologinį periodą yra ta, kad žmonių veikla jau tapo svarbiausia Žemę keičiančia jėga.


Paskaičiuota, kad pasauliniu mastu dėl žmogaus veiklos iškasama (perkeliama, perkasama) 57 000 milijonų tonų grunto, uolienų ir tai yra tris kartus daugiau nei perneša nešmenų visos pasaulio upės (22 000 mln. t) (Price et al 2011). Pasauliniu mastu (Hooke 2000) vertinama, kad 2000 metais, vienam žmogui apytikriai teko 21 tona uolienų ir grunto dėl žemės ūkio ir statybų veiklos.

Pavyzdžiui, vien tik Jungtinėje Karalystėje kasmet perkasama 972 mln. t grunto ar uolienų. Per 350 metų (nuo 1500 iki 1850) buvo iškasta apie 2895 mln. t akmens anglies. Vėliau tas pats kiekis anglies buvo iškastas vos per 23 metus (1860 iki 1883). Jungtinėje Karalytėje anglies kasybos pikas buvo 1910–1920 m., kai tas pats akmens anglies kiekis buvo iškastas per 10 metų.

Globalios antropogeninės (žmogaus veiklos sukeltos) denudacijos greitis jau viršija natūralios denudacijos greitį.

Geologinėje praeityje denudacija kito nuo 10 metrų per milijoną metų (m/mln. m.) triaso periode iki 60 m/mln. m. pliocene ir bendrai fanerozojuje vidutinis denudacijos greitis buvo 25 m/mln. metų. Dabartiniais laikais žemės paviršiaus denudacija dėl žemės ūkio veiklos yra nuo 680 iki 1400 m/mln. m. (atitinkamai išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse), o antropogeninės denudacijos vidurkis yra 643 m/mln. m., ir tai 28 kartais viršija natūralios denudacijos greitį.

Svarbus ir kitas aspektas – žmogus sąmoningai ar nesąmoningai formuoja naujus geologinius sluoksnius – technogeninius darinius. Jiems priskirtini istoriškai susiklostę kultūriniai sluoksniai, savavališki sąvartynai ir atliekų sankaupos, geologinės aplinkos taršos židinių vietose esantis gruntas ir kitos (dėl žmogaus veiklos, tačiau be inžinerinio projektavimo, techninės bei aplinkosauginės priežiūros) suformuotos grunto sankaupos ar sluoksniai. Technogeniniai dariniai dažniausiai yra užteršti įvairiomis medžiagomis, geotechniniu požiūriu – tai silpni gruntai. Juose dažnai formuojasi deformacijos, nuošliaužos. Todėl technogeniniai gruntai turi būti kartografuojami ir tinkamai vertinami aplinkosaugos ir aplinkotvarkos požiūriu.

Pagalc inžinerinio geologinio kartografavimo duomenis paskaičiuota, kad bendras technogeninio grunto tūris Lietuvoje yra vertinamas 1,2526 km3 arba 19271 m3 vienam šalies teritorijos kvadratiniam kilometrui (Satkūnas ir kt. 2011)

Technogeninių gruntų problemas nagrinėja Tarptautinės geologijos mokslų sąjungos (IUGS) komisija „Geomokslai aplinkos formavimui“ (IUGS-GEM) (www.iugs-gem).

Lietuvos geologijos tarnyba atlieka urbanizuotų teritorijų inžinerinį geologinį kartografavimą ir pavojingų geologinių procesų ir reiškinių tyrimus, Geologijos informacinėje sistemoje GEOLIS kaupia ir valdo inžinerinius geologinius (geotechninius) ir užterštų teritorijų duomenis.

Nuorodos

Hooke, R. L. 2000. On the history of humans as geomorphic agents. Geology 28, 843–846.(doi:10.1130/0091-7613(2000)28<843:OTHOHA>2.0.CO;2)

Satkūnas J., Gregorauskienė V., Kanopienė R., Mikulėnas V., Minkevičius V., Šačkus V., Šlauteris A. Man made formations and geopollution – state-of-art of knowledge in Lithuania. Geologija. Vilnius. 2011.Vol. 53 No. 1(73). P. 36-43.

Simon J. Price, Jonathan R. Ford, Anthony H. Cooper and Catherine Neal. Humans as major geological and geomorphological agents in the Anthropocene: the significance of artificial ground in Great Britain. Phil. Trans. R. Soc. A 2011 369, 1056-1084

J. Satkūnas, Lietuvos geologijos tarnyba

Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Jonas Satkūnas
(2)
(0)
(0)

Komentarai (2)