„Tai buvo gigantiškas plėšrūnas su galva, panašia į vištos ir, veikiausiai, plunksnuotas. Atsistojus jo ūgis buvo apie 3 metrus, taigi, dabar sutikti tokį gyvį būtų ir absurdiška, ir baisu“, - sakė tyrimo bendraautorė, Jutos universitete podoktorantūrinėje programoje besimokanti Emma Schachner. Tyrimą publikavo recenzuojamas leidinys „PLOS ONE“.

Pagrindinis tyrimo autorius – Carnegie gamtos istorijos muziejaus atstovas Mattas Lamanna – sakė: „Juokais šį sutvėrimą vadiname „pragaro višta“ ir manome, kad tokia pravardė jam visai tinkama“.

Oficialus dinozauro pavadinimas - Anzu wyliei - suformuotas pagal Mesopotamijos mitologijoje aprašytą į paukštį panašų demoną Anzu ir vardą Wylie – toks yra M. Lamannos anūko, labai besidominčio dinozaurais, vardas.

Dabartinėje Šiaurės ir Pietų Dakotų valstijų teritorijoje esančiame Hell Creek uolienų darinyje buvo rasti trys daliniai skeletai, kartu sudarantys beveik pilną skeletą. Tame pačiame darinyje rasta nemažai ir tiranozaurų bei triceratopsų liekanų. Naujojo dinozauro ilgis yra 3,5 metro, aukštis ties klubais – apie 1,5 metro, numanomas svoris – nuo 200 iki 300 kilogramų. Pilno skeleto liejinys demonstruojamas Carnegie muziejuje.

E. Schachner ir M. Lamanna tyrimą atliko kartu su Smithsonian instituto Nacionalinio gamtos muziejaus mokslininkais Hansu-Dieteriu Suesu ir Tylerius Lysonu.

„Šiuo atradimu labai džiaugiuosi, nes Anzu yra didžiausias oviraptozauras, rastas Šiaurės Amerikoje, sakė E. Schachner. Oviraptozaurai – tai dinozaurų grupė, artima paukščiams ir dažnai turinti keistą keterą ant galvos – panašią į kazuaro“. (Kazuarai – tai neskraidantys Naujosios Gvinėjos ir Australijos paukščiai, giminingi emu ir stručiams).

Be to, Anzu yra „vienas iš jauniausių žinomų oviraptozaurų – tai reiškia, kad jie gyveno labai arti dinozaurus išnaikinusios katastrofos“, sakė E. Schachner. Manoma, jog dinozaurai išnyko po to, kai į Žemė prieš 65 mln. metų rėžėsi stambus asteroidas.

Mokslininkai įsitikinę, kad aštrianagis Anzu buvo visaėdis – maitinosi ir augalais, ir mažais gyvūnais ir, tikėtina, kiaušiniais. Panašu, kad jie nevengė ir pasipešti.

„Dviejuose skeletuose aptikome patologijos požymių. Panašu, kad vieno šonkaulis buvo lūžęs ir sugijo, o kitas buvo patyręs kažkokią pirštakaulio traumą“, - sakė E. Schachner.

Kaip ir daugelio „naujų“ dinozaurų, Anzu wyliei fosilizuoti griaučiai rasti jau senokai, tik mokslininkams prireikė nemažai laiko šias liekanas ištirti bei publikuoti formalų mokslinį aprašymą. E. Schachner, būdama Pensilvanijos universiteto magistrante, padėjo T. Lysonui iškasti prasčiausiai išlikusį iš trijų skeletų – šešis kaklo, priekinių galūnių ir pečių kaulus Šiaurės Dakotos valstijoje. Kitus skeletus atkapstė Carnegie muziejaus specialistai.

2005 metais vykusioje mokslo konferencijoje M. Lamanna, T. Lysonas ir E. Schachner susivokė, kad jų turimos fosilijos priklauso tos pačios rūšies atstovams. Netrukus jie pradėjo vykdyti bendrą tyrimą ir į komandą pasikvietė šio dinozaurų tipo ekspertą H. Suesą.