Ar mūsų visata po 380 000 metų nuo Didžiojo sprogimo susidūrė su kita visata?  (3)

Ar galėjo mūsų visatos nubrozdinimai ir mėlynės, regimos KMF spinduliavime, rastis dėl susidūrimo su kita visata?

Multivisata yra pamažu kosmologijoje pripažinimą pelnanti hipotezė. Paprastai tariant, tai idėja, kad egzistuoja ir kitos visatos ir kad jos visos egzistuoja tome pačiame tuščios „erdvės“ regione. Panašiai, kaip regime daug planetų, daug žvaigždžių sistemų ir daug galaktikų, kai kurie mokslininkai mano kad egzistuoja ir ne viena visata. Vienintelė problema, kad įrodyti kažko, turinčio unikalius gamtos dėsnius, egzistuojančių už mūsiškės visatos ribų tuštumoje, kur jokių dėsnių neegzistuoja iš viso, yra… nelengva. Yra nedaug būdų surinkti kitų visatų egzistavimo įrodymus, ir dar mažiau – su dabartine technika.

Kurį laiką mokslininkams ramybės neduoda šis nuostabus vaizdas. Kosminio mikrobangų fono spinduliavimas (KFM) yra spinduliavimas, likęs nuo Didžiojo sprogimo (DS). Per maždaug 380 000 metų nuo DS, visata išsiplėtė daugiau, nei 1078 kartų daugiau už savo pradinį dydį (tai 1 su 78 nuliais, kitaip tariant, labai nemažai). Remiantis mūsų infliacijos modeliais, visata turėjo plėstis į visas puses tolygiai, Planck zondo duomenys, kaip ir kiti KFM spinduliavimo tyrimai, rodo asimetrišką visatą.

Paveikslėlyje matosi vaizdą perpus dalinanti linija. Pietiniame visatos pusrutulyje karščiausios (raudonos) ir šalčiausios (mėlynos) dėmės yra ryškesnės, ekstremalesnės, nei šiauriniame pusrutulyje. Tai kelia problemą, nes kai mokslininkai bando tirti visatos infliacijos periodą kompiuterinėmis simuliacijomis, visata neatitinka mūsų rezultatų. Akivaizdu, kažką praleidžiame.

Buvo iškeltos kelios teorijos, kuriomis stengiamasi šią asimetriją paaiškinti. Viena jų skelbia, kad mūsiškė visata, plėsdamasi fantastišku greičiu, susidūrė su kita visata. Pagal multivisatos hipotezę, mūsų visata galėjo rastis šalia kitos visatos. Plėsdamosi kaimyninės visatos galėjo susidurti; susidūrimas galėjo palikti žymę (kaip nubrozdinimą) mūsų visatoje.

Infliacijos metu mūsų visata galėjo susidurti ir su savimi – kaip kartais užsiminam sau koją, lipdami iš lovos. Jei yra papildomi erdvėlaikio matmenys, tokie, kokius siūlo stygų teorija, mūsų visata galėjo susipainioti tuose matmenyse ir plėstis įvairiausiomis kryptimis. Nenuostabu, dėl to ankstyvoji visata galėjo susidaužti su savimi.

Dar įmanoma, kad fizikos dėsniai visatoje nėra vienodi, ir pietinę visatos pusę valdo kitokie dėsniai, nei šiaurinę. Taip pat tai gali būti iš proto varančios atsitiktinės erdvėlaikio fluktuacijos – žinote, kaip mokslininkams „atsitiktiniai“ dalykai.

Yra tiek daug infliacijos modelių, kad sukasi galva. Laimei, Plancko teleskopu besinaudojantys mokslininkai dabar kuria visatos „poliarizacijos žemėlapį“. Jis padės mokslininkams atmesti keletą infliacijos modelių ir susiaurins tikėtinų kandidatų ratą. Tikimasi, šis tyrimas bus paskelbtas dar šiais metais.

Aut. teisės: Input.lt
Input.lt

(41)
(5)
(36)

Komentarai (3)