Lengvesnis būdas paversti augalų atliekas plastiku  (0)

Neišmeskite maisto atliekų, tai gali būti ateities parduotuvinis maišelis. Naujas daržovių atliekų tiesioginio pavertimo bioplastiku būdas galėtų tokias medžiagas padaryti dar draugiškesnes aplinkai.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Dabar bioplastikai gaminami, perdirbant augalinę medžiagą ir sukuriant trumpas molekules, vadinamus monomerus, kurie gali susikabinti į plastiką sudarančius polimerus. Nors gaunama medžiaga paprastai būna biologiškai skaidi, todėl žalesnė įprastų plastikų alternatyva, gamybos procesas susilaukia kritikos. Bioplastikai gaminami keliais etapais, kuriems reikia daugiau energijos, dažnai iš ž. ū. kultūrų, kurios galėtų būti panaudotos maistui, kaip kukurūzai ar bulvės, sako Ilkeris Bayeris iš Italijos technologijų instituto Genujoje, Italijoje.

Dabar atsirado geresnis būdas. Bayeris su kolegomis ieškojo proceso, kuriuo galima gauti celofaną. Dabar jį gaminant, augalų ląstelių sieneles sudaranti celiuliozė apdorojama keliomis rūgščių ir šarmų voniomis. Jie atrado, kad ištirpinus celiuliozę iš medvilnės ir kanapių trifluoroacto rūgštyje, paplitusiame chemikale, ji tiesiogiai konvertuojama iš natūralios kristalinės formos į amorfinę, tinkamą lydymui į plastiką be jokio tolesnio apdirbimo.

Petražolių plastikas

Paskui jie pabandė apdoroti augalinio maisto atliekas, tokių, kaip ryžių lukštai, kakavos pupelių ankštis ir špinatų bei petražolių stiebus iš Italijos kompanijos, gaminančios daržovių miltelius daržovių gėrimų ir spalvotų makaronų gamybai.

„Tai yra dalys, kurių nenorime valgyti,“ sako Bayeris. Jos visos galėtų būti lengvai paverčiamos naudingais bioplastikais, turinčiais skirtingas savybes, priklausomai nuo žaliavos: elastingi iš špinatų, bet tvirtesni iš ryžių lukštų.

Naujųjų medžiagų elastingumo ir kietumo kombinacija skiriasi tiek nuo egzistuojančių bioplastikų, tiek nuo tradicinių plastikų. Jie taip pat gali perimti pradines augalų savybes, o tai reiškia, kad petražolių plastikas galėtų turėti antioksidacinių savybių, o plastikas iš cinamono galėtų būti antibakterinis.

„Plastiko savybės geros,“ sako Izabela Radecka iš Wolverhamptono universiteto, JK. Ir dar priduria, jod gauname tiek atliekų, kad bet koks jų panaudojimo būdas vertas apsvarstymo.

Tačiau tai, kas veikia laboratorijoje, gali būti ne taip paprasta įgyvendinti pramoniniu mastu, sako Paulas Minesas iš, Southamptone, JK, įsikūrusios firmos Biome Bioplastics. Be to, atliekos gali turėti įvairių savybių. „Esu skeptiškai nusiteikęs, kad įvertinus visus ekonominius veiksnius, būtų galima išlaikyti atliekų pigumo pranašumą prieš krakmolo pirkimą,“ sako jis.

Žurnalo nuoroda: Macromolecules, DOI: 10.1021/ma5008557



New Scientist

(4)
(0)
(4)

Komentarai (0)

Susijusios žymos: