NASA paviešino viršgarsinės skraidančios lėkštės bandymų medžiagą (Video)  (2)

NASA paviešino lėkštės formos viršgarsinio aparato bandymų 57 900 metrų aukštyje filmuotą medžiagą. Ši „lėkštė“ prisidės prie ateities skrydžių į Marsą.

Siunčiant sunkesnes transporto priemones į kosmosą ir galiausiai žmones į Marsą, visų pirma reikia išbandyti naujausias technologijas, pamatyti ar šios iš tikrųjų gerai veikia. Tokius eksperimentus atlikti pačioje raudonojoje planetoje kol kas yra neįmanoma, todėl siekiant imituoti ten esančias sąlygas, NASA išsiuntė lėkštės formos bandomąjį aparatą į mažo tankio žemės atmosferos sluoksnius.

Penktadienį NASA inžinieriai paskelbė, jog birželio mėnesio misijos tikslas buvo įgyvendintas: naujasis įrenginys, pavadintas „Mažo tankio viršgarsiniu stabdymo aparatu“ (ang. Low Density Supersonic Decelerator) pasiekė 57 900 metrų aukštį, daugiau nei keturis kartus didesniu už garsą greičiu ir taip imitavo nusileidimo sąlygas Marso planetoje.

„Aparatas atliko nuostabų darbą – jis pasiekė tinkamą greitį ir aukštį“, – džiaugėsi vyriausiasis NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos tyrėjas Ian Clark.

Eksperimentinis skrydis, kuris kainavo 150 mln dolerių, buvo atliktas JAV Ramiojo vandenyno karinio jūrų laivyno raketų bazėje Havajuose. Tai buvo pirminis eksperimentas iš ciklo, į kurį įeina dar du kitais metais vyksiantys bandymai.

Viena iš NASA išbandytų technologijų buvo pripučiamas spurgos formos žiedas, supantis lėkštės formos aparatą. Tupiant jis išsiskleidžia per trečdalį sekundės ir taip smarkiai prilėtina įrenginį.

„Bandymo metu, lėkštė išvystė 4,3 macho greitį (keturis kartus daugiau nei garso greitis) ir staigiai sulėtėjo iki 2 machų, ko mes ir siekėme šiuo eksperimentu“, – pakomentavo NASA inžinieriai.

Antroji technologija yra 30 metrų pločio parašiutas, kuris, deja, suiro beveik tą pačią akimirką, kai buvo išskleistas.

„Parašiutui panaudojome 90 kilogramų kevlaro bei nailono. Šią medžiagą „išspjovėme“ 4 023 km/h greičiu. Pripūtus 90 kg medžiagos, balionas užima nedidelio sandėliuko plotą, todėl jo tvirtumo bei stabilumo užtikrinimui reikia pasitelkti daug fizikos žinių. Šio eksperimento metu mes padarėme nemažai naujų įžvalgų bei pastebėjimų, – pasakojo Clark, – Todėl ketiname visas šias žinias panaudoti projekto tobulinimui ir kitais metais laukiantiems skrydžiams“

„Jau per artimiausius mėnesius NASA bandys išsiaiškinti, kaip teisingiau išskleisti parašiutą“, – priduria mokslininkas.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(20)
(2)
(18)

Komentarai (2)