Ką rodo aukštas IQ: kada reikėtų jaustis kvailam?  (3)

Puikuotis intelektu tapo kiek madinga, tačiau intelektą reikėtų suprasti kaip tai, ką tau davė gamta, aiškina Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros lektorius Kęstutis Dragūnevičius.

Jis paaiškino, ką reiškia turėti aukštą intelektą, ar tai garantuoja sėkmę ateityje ir kodėl dalis aukštą intelektą turinčių žmonių neturi bendravimo įgūdžių.

– Milžiniško skaitytojų susidomėjimo sulaukė žinia apie Anglijoje gyvenantį paauglį lietuvį Paulių, kurio intelekto koeficientas (IQ) siekia 162 balus – tai 2 balais daugiau nei Billo Gateso, Alberto Einsteino ar Stepheno Hawkingo IQ. Ką reiškia, kai sakome, kad žmogus yra aukšto intelekto?


– Intelektas pirmiausia susijęs su inteligencijos sąvoka. Intelektas visada buvo naudojamas kaip protingumo arba proto sinonimas, tik XX a. pradėtas sieti su intelekto testais. Norėdami išmatuoti protingumą, psichologai XX a. pr. pradėjo kurti testus, kurie jį galėtų išskirti. Taip intelekto sąvoka prisiklijavo prie intelekto testo.

Psichologai daug ginčijasi, kas yra intelektas – jie nesugeba pateikti vieningo visus tenkinančio apibrėžimo. Dažniausiai apibrėžimai kalba apie abstraktų mąstymą, mokėjimą mokytis ir adaptuotis prie aplinkos. Intelekto testai – venas patikimiausių matavimų psichologijoje.

Protiniai gebėjimai labiausiai susiję su akademine veikla – akademiniu mokymusi. Kai kurie naudoja sąvoką akademinis intelektas. Tai – sugebėjimas spręsti mokyklinio ar universitetinio tipo užduotis. Tai gebėjimai, kurie reikalingi abstraktesniam mąstymui bei akademiniam mokymuisi.

Šalia yra kiti įgūdžiai: praktinis intelektas, socialinis intelektas, emocinis intelektas. Tai – sugebėjimas bendrauti – gali pas žmogų būti nedidelis akademinis intelektas, bet geras emocinis, socialinis intelektas. Vadinasi, jis sugeba gerai suprasti kitus žmones, moka juos paveikti, bendrauti, gerai sugeba nuskaityti socialines situacijas.

– Yra žmonių su aukštu intelektu, kurie neturi bendravimo ar socialinių įgūdžių. Ar tokiu atveju akademinis intelektas naudingas?

– Kaip minėjau, tradicinis intelekto testas parodo akademinius gebėjimus. Socialiniai gebėjimai su tuo iš dalies susiję, tačiau aukšto intelekto žmogus nebūtinai turės aukštus praktinius, socialinius gebėjimus. Taigi ir turime keistus atvejus: pamišusius izoliuotus aukšto intelekto mokslininkus, kurie nebūtinai labai praktiški ar bendraujantys.

– Kokiu tikslu atliekami IQ testai? Ar, pavyzdžiui, tėvai juos turėtų atlikti savo vaikams?

– Testų yra įvairių ir įvairioms amžiaus grupėms: pradedant nuo ikimokyklinio amžiaus. Tačiau tokiame amžiuje intelekto testai nelabai patikimi. Didžiausias jų patikimumas, kada vaikas atsiduria mokykloje. Tada matavimai dažniausiai stabilūs, patikimi ir gerai prognozuoja akademinę sėkmę.

Kada reikia testus daryti? Čia yra keli atsakymai. Vienas – tai daroma atvejais, kai tiriama, ar vaikas pajėgus mokytis mokykloje. Pirmieji intelekto testai ir buvo sukurti atrinkti vaikams, kuriems per sunku mokytis mokykloje. Jeigu jie neturi abstraktaus mąstymo gebėjimų, jiems reikia kažkokiu būdu padėti. Mūsų psichologinės pedagoginės tarnybos tą ir daro – kai įtaria, kad vaikui gali būti sudėtinga, jis dėl kažkokių priežasčių blogai mokosi.

Intelekto testai gali būti daromi ir tada, kai norime išskirti gabius vaikus. Štai ir garsiojo berniuko atvejis. Tai – statistinė išimtis. Yra vienas, du vaikai iš šimto, kurie turi pačius didžiausius intelektinius gebėjimus. Testai padeda surasti tokius vaikus ir padėti išnaudoti jiems savo galimybes. Dauguma jų savo potencialą išnaudoja – tampa olimpiadų nugalėtojais, už egzaminus gauna šimtukus. Tačiau dalis jų, būna, nelabai domisi mokslu, mokykla – jie gali savo akademinio potencialo neišnaudoti. Tada turime keistus atvejus, kada žmogus dirba profesiją, nereikalaujančią abstraktaus mąstymo, nors jo intelektas gana didelis. Kad turtas būtų išnaudotas, Lietuvoje stengiamasi sukurti sistemą, kad pastebėtume gabius vaikus ir galėtume jiems padėti.

– Taigi aukštas intelektas gali garantuoti akademinę sėkmę, tačiau viskas priklausys nuo to, kiek vaikas dirbs?


– Panašiai ir sporte: žmogus gali turėti labai gerus fizinius duomenis, bet jų neišnaudoti. Pavyzdžiui, tam tikra dalis žmonių turi gerus duomenis krepšiniui, Lietuvoje yra gera sistema, leidžianti tuos žmones atrasti ir išnaudoti. Taip turime daugiau gerų krepšininkų nei kitos šalys. Kitoje šalyje yra tiek pat potencialiai gerų žaidėjų, bet jei nėra sistemos, jie nesužvejojami.

– Ar intelekto testai gali būti atliekami priimant į darbą?

– Intelekto testas gali būti taikomas tuose darbuose, kur reikalaujama abstraktesnio mąstymo. Paprastai tai taikoma pretenduojant į aukštesnes pozicijas.

Intelekto testą galima išnaudoti žmonėms atrinkti. Tai rodo tiek Europos Sąjungos institucijų, tiek Lietuvos Valstybės tarnybos departamento pavyzdys: kandidatams duodami bendrųjų mąstymo gebėjimų arba kognityvinių gebėjimų testai. Siekiama, kad priimami valdininkai turėtų bent minimalius abstraktaus mąstymo gebėjimus.

– Anglijoje gyvenančio Pauliaus IQ siekia 162 taškus. Jei, tarkime, testą atlikęs žmogus surinks apie 100 ar mažiau taškų, ar jis dėl to turi jaustis kvailas?

– 100 taškų yra vidutinis įvertinimas. Paprastai dauguma testų orientuoti ne į statistines išimtis, o bendrą populiaciją, standartinius žmones. Atskaita – vidutinis žmogus, kuris turi 100 balų.

Didžioji masė žmonių – apie 66-68 proc. – priklauso statistiniam vidurkiui ir nėra labai nuo jo nutolę. Jie surenka 85-115 taškų. Tai normalus vidutinis intelektas.

Kuo toliau į kraštus, tuo mažesnis procentas žmonių: apie 15 proc. žmonių intelektas aukštesnis už vidutinį, 15 proc. – žemesnis už vidutinį. Patys kraštai – 2 proc. – tai 1-2 žmonės iš 100, turintys labai didelius arba labai mažus koeficientus. Tik 1 iš 10 tūkst. turi tokį aukštą koeficientą kaip Paulius.

– Kokia ateitis laukia Pauliaus?


– To prognozuoti niekas negali. Būtų gerai, kad jis sulauktų tinkamos pagalbos potencialui išnaudoti. Tikėkimės, taip ir nutiks.

– Ar minėtas lietuvis – vienintelis Lietuvoje, ar tokių protingų jaunuolių gali būti ir daugiau?

– Iš principo gali būti ir daugiau. Galbūt jam pasisekė, kad gyvena Anglijoje ir galėjo atlikti organizacijos „Mensa“ testą. Lietuviai neturi pakankamai resursų, kad identifikuotų tokius žmones. Potencialiai Lietuvoje tokių žmonių yra, tik mes jų neidentifikuojame.

Dabar puikuotis intelektu tapo kiek madinga. Tačiau intelektą reikėtų suprasti kaip tai, ką tau davė gamta.

– Taigi čia įgimtas dalykas?

– Dėl to kyla didžiulis ginčas. Pakankamai daug pagrindo manyti, kad tai įgimti gebėjimai, nes, tarkime, atskirai augintų dvynių intelektas gana panašus. Aplinkos įtaka mažiau įrodyta, taigi esame labiau užtikrinti dėl įgimtumo poveikio.

– Ar atskiros valstybės nebando lygintis tarpusavyje ir nustatyti, kur gyvena protingiausi žmonės?

– Yra bandymų. Neseniai spaudoje nuskambėjo toks atvejis, kai britų mokslininkas Richardas Lynnas surinko įvairiose valstybėse darytus tyrimus ir lygino įvairias tautas. Keblumas tame, kad darant tokį didelį darbą, ar dėl jo neatidumo, ar dėl duomenų gausos nesuvaldymo, įsivėlė klaida, kad lietuviai turi šiek tiek žemesnį intelektą. Tačiau tai techninė klaida. Peržiūrėjus konkrečius tyrimus, kuriuos jis žiūrėjo, matyti, kad vienas tyrimas nereprezentatyvus, o kito tyrimo metodikoje įvelta techninių klaidų. Dėl to lietuviai atsidūrė žemiau.

Iš tikrųjų, remiantis patikimais tyrimais, esame tokie pat vidutiniai kaip ir kiti europiečiai. Gal Vakarų Europa šiek tiek aukščiau nei Rytų Europa – tai siejama su socioekonominėmis sąlygomis, nes tos šalys turi didesnį Bendrą vidaus produktą žmogui, taigi turi geresnes sąlygas ir dėl įvairių veiksnių turi šiek tiek didesnį IQ. Bet skirtumas labai menkas.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Mindaugas Jackevičius

(25)
(3)
(22)

Komentarai (3)

Susijusios žymos: