Kuršių marių paukščiai elgiasi neįprastai: kokią žiemą jie žada? (0)
Baltoji kielė, mažutis, nebaikštus paukštelis, bėgioja apšalusia Kuršių marių pakrante, tarp apledėjusių Ventės rago molo akmenų ir lesioja užtiktus trupinėlius sąnašose tarp sraigių kiautų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kol nebuvo spustelėjęs šaltis, į ornitologų tinklus buvo pakliuvusios trys baltosios kielės. Jos buvo sužieduotos ir paleistos. Ir daugiau nebematė. O ši – lyg būtų nuo savo migracijos ciklo atsilikusi. Straksi, lekioja, lesioja ir netraukia į Pietus.
Gal jaučia, kad gruodis gali būti šiemet taip pat šiltesnis, kaip ir vėlyvojo rudens mėnesiai? Sinoptikai jau paskelbė išankstines prognozes, o jos – kaip tik tokios. O gal sparnelis silpnas?
Ornitologas Vytautas Eigirdas, stebėdamas paukščius prie Kuršių marių, šiomis dienomis matė dar kelis kitus vėlyvus svečius - tris geltonsnapius čivylius ir du paprastuosius varnėnus. Žiemiški orai - nė motais.
Virš Kuršių marių vienas po kito sklendžia ir leidžiasi pulkai paukščių: antys klykuolės, gulbės giesmininkės ir nebylės, didieji ir mažieji dančiasnapiai, balnuotieji, sidabriniai ir paprastieji kirai, jūriniai ereliai.
Visiems reikia mitybos vietų, tad apie properšas dabar – sparnų šnaresys, klyksmai ir peštynės. Pulkai sparnuočių duodasi virš užšalusių marių, ieškodami kur nusileisti ir saugiai išgyventi.
Plačiausios properšos dabar - Nemuno žiotyse. Ten ir telkiasi didžiausios gulbių giesmininkių sankaupos. Šimtai jų rypauja. Net visa Kniaupo įlanka aidi taip, lyg būtų pavasaris, o ne gruodžio pradžia. Balsų rapsodijas vėjas neša tolyn į kitą marių krantą – link Nidos.
Netrukus visas giedančių gulbių melodijas užgožė variklio riaumojimas – ledu link Nidos posto lekia Pakrančių apsaugos tarnybos laivas (su oro pagalve) „Christina“.
Budėjimo metu pareigūnai ne tik saugo valstybės sieną su Kaliningrado sritimi (Rusijos federacija), bet ir stebi, ar poledinės žūklės mėgėjai nerizikuoja, skubėdami į marias pernelyg plonu ledu, ir gelbsti, kai šaukia pagalbos.
Gal jaučia, kad gruodis gali būti šiemet taip pat šiltesnis, kaip ir vėlyvojo rudens mėnesiai? Sinoptikai jau paskelbė išankstines prognozes, o jos – kaip tik tokios. O gal sparnelis silpnas?
Ornitologas Vytautas Eigirdas, stebėdamas paukščius prie Kuršių marių, šiomis dienomis matė dar kelis kitus vėlyvus svečius - tris geltonsnapius čivylius ir du paprastuosius varnėnus. Žiemiški orai - nė motais.
Virš Kuršių marių vienas po kito sklendžia ir leidžiasi pulkai paukščių: antys klykuolės, gulbės giesmininkės ir nebylės, didieji ir mažieji dančiasnapiai, balnuotieji, sidabriniai ir paprastieji kirai, jūriniai ereliai.
Visiems reikia mitybos vietų, tad apie properšas dabar – sparnų šnaresys, klyksmai ir peštynės. Pulkai sparnuočių duodasi virš užšalusių marių, ieškodami kur nusileisti ir saugiai išgyventi.
Plačiausios properšos dabar - Nemuno žiotyse. Ten ir telkiasi didžiausios gulbių giesmininkių sankaupos. Šimtai jų rypauja. Net visa Kniaupo įlanka aidi taip, lyg būtų pavasaris, o ne gruodžio pradžia. Balsų rapsodijas vėjas neša tolyn į kitą marių krantą – link Nidos.
Netrukus visas giedančių gulbių melodijas užgožė variklio riaumojimas – ledu link Nidos posto lekia Pakrančių apsaugos tarnybos laivas (su oro pagalve) „Christina“.
Budėjimo metu pareigūnai ne tik saugo valstybės sieną su Kaliningrado sritimi (Rusijos federacija), bet ir stebi, ar poledinės žūklės mėgėjai nerizikuoja, skubėdami į marias pernelyg plonu ledu, ir gelbsti, kai šaukia pagalbos.
(20)
(2)
(18)