2014 m. apžvalga: Nuostabiausios metų mokslo istorijos  (0)

Besibaigiantys metai buvo kokie tik nori, tačiau jokiu būdu ne nuobodūs. Prisiminkime ryškiausius, įdomiausius mokslo įvykius šiuo, toli gražu ne išsamiu, sąrašu.

Kosmosas ir fizika

Philae nusleidimas

„Mes jau vietoje ir Philae transliuoja mums. Esame kometoje!“ Šie žodžiai žymėjo Europos kosmoso agentūros (ESA) Rosetta misijos apogėjų, kuomet ši atvyko prie 67P/Churyumov–Gerasimenko kometos po dešimtmetį trukusios kelionės. Be dramatiško Philae nusileidimo lapkritį, Rosetta'os įtemptas prabudimas ir rugpjūtį padarytos kometos nuotraukos iš arti reiškė, kad misija visus metus neapleido antraščių.

Atsarginė Žemės kopija

Įsivaizduokite, kad Žemė yra didžiulis superkompiuteris, o Mėnulis – atsarginis kietasis diskas. Tokia yra gegužę paskelbtų Mėnulio panaudojimo kaip neplanetinės saugyklos planų vizija religinių, kultūrinių ir genetinių žmonijos pėdsakų saugojimui. Šventojo judėjų rankraščio siuntimas į Mėnulį gali būti tik pati apokalipsei atsparių Žemės kultūros ir gyvybės atsarginių kopijų darymo pradžia.

Kaip visa tai prasidėjo

Visata gimė neįsivaizduojamai sparčiai plėsdamasi, ir turime įrodymą! Ir štai, nebeturime. Kovą atrodė, kad turime infliacijos – svaiginančiai spartaus visatos plėtimosi po Didžiojo Sprogimo – įrodymą, bet rezultatais greitai suabejota. Teks palaukti ir pažiūrėti, ką šiuo klausimu gali pasakyti kosminis Planck teleskopas – rezultatai turėtų pasirodyti 2015 m. pradžioje.

Sveikata

Galingiausias atjauninimas

Tai primena tamsų filmo apie vampyrus scenarijų. Nuo spalio sergantiems Alzheimerio liga buvo perpilamas jaunas kraujas ir sekama, ar tai pagerina jų protinius gebėjimus. Jaunų pelių kraujas pagerindavo senų pelių smegenų galią ir sveikatą ir jos netgi atrodydavo jaunesnės. Jei tai veikia ir su žmonėmis, implikacijos gali būti didžiulės, ne paskutinėje vietoje ir didžiosioms farmacijos kompanijoms. Stebėkite šią sritį.

Pagrindinis mygtukas

Vieną akimirką jūs sąmoningas, kitą – jau nebe. Pirmą mokslininkai išjungė sąmonę, stimuliuodami vieną smegenų dalį. Birželį praneštas atradimas rodo, kad ši sritis – užtvara (claustrum) – būtina atskirų smegenų sričių veiklos sujungimui į neregimą minčių, juslių ir emocijų paketą.

Laboratorijoje išauginta vagina

„Buvo neįtikėtina, kaip mano kūnas ją priėmė. Dabar ji veikia taip, lyg nebūtų buvusi pagaminta laboratorijoje =).“ Taip sakė meksikietė, buvusi viena iš pirmųjų gavusių laboratorijoje išaugintą vaginą, padarytą iš jos pačios ląstelių. Po pusmečio moteriai galėjo vykti menstruacijos ir ji galėjo mylėtis, ir dabar turėtų galėti susilaukti vaikų. Šį proveržį atlikęs chirurgas dabar laboratorijoje kuria penius.

Technologija

Kiborgas būgnininkas

Jasonas Barnesas nuo paauglystės norėjo tapti būgnininku. Kai neteko rankos, manė, kad jo svajonei galas. Dabar antrą šansą jam suteikė robotinė ranka , kuri turėtų leisti jam groti taip pat gerai, kaip ir bet kam kitam – o gal net geriau. Kovą jis grojo pirmame savo koncerte su protezu.

Pirmasis šeimos robotas

Jis ne tik atpažįsta jus, bet gali ir priimti telefono skambutį ir paplepėti su jumis prie pietų stalo. Birželį pristatytas Jibo yra pirmasis robotas, sukurtas visos šeimos naudojimui ir 2015 jį bus galima nusipirkti.

Bitkoinų revoliucija

Jie buvo vadinami įvairiai, nuo ateities pinigų iki narkotikų prekeivių svajonės. Bet šiais metais pasidarė aišku, kad be to, kad tapo pirma „gimtąja“ interneto valiuta, Bitcoinų tikroji inovacija yra ją pagrindžianti technologija, „blokų grandinė“. Ši koncepcija naudojama transformuojant bitkoinus – ir internetinius pinigus.

Wi-Fi garsas

„Girdžiu čiulbančius paukščius, keliu ūžiančias mašinas, soduose žaidžiančius vaikus ir iš jų namų sklindantį Wi-Fi.“ Susitikome su žmogumi, patobulinusiu savo klausą taip, kad galėtų klausytis mus supančių duomenų.

Gyvoji planeta

Elektrinės gyvybės formos

Bakterijos gali naudotis įvairiausiais energijos šaltiniais, bet maitinimasis elektra – ypatingai keistas. Įsivaizduokite Frankenšteino monstrą, atgaivintą galvanine energiją, tik „elektrinės bakterijos“ yra visiškai tikros, ir šiais metais jos ėmė rastis visur. Ne taip, kaip bet kuri kita gyvybė, šie nepaprasti mikrobai naudoja energiją pačia gryniausia jos forma – jie maitinasi ir kvėpuoja uolienose ir metaluose suriktais elektronais.

Pirmasis amerikietis

Vasarį buvo paskelbta apie berniuko, mirusio prieš 12 600 metų genomo iššifravimą. Galbūt niekada nesužinosime, kas buvo šis Anzick vaikas, kodėl jis mirė, sulaukęs 3 metų Amerikos Uolėtųjų kalnų papėdėje ar kodėl jis buvo palaidotas po krūva titnago. Bet svarbiausia, kad jo šeima yra daugumos Centrinės ir Pietų Amerikos – o tikriausiai ir JAV – genčių tiesioginiai protėviai.

Vandens pasaulis

Kaip galėjome tai pražiopsoti? Birželį išsiaiškinome, kad giliai po žeme yra vandens telkinys, tris kartus didesnis už visų vandenynų turį. Jis slepiasi mėlynoje uolienoje – ringvudite, 700 kilometrų po mūsų kojomis, karštoje mantijos uolienoje, skiriančioje mus nuo Žemės branduolio. Tai gali padėti paaiškinti, iš kur atsirado Žemės jūros. Juolab, panašu, kad kometos į Žemę vandens neatnešė



New Scientist № 3000

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(25)
(1)
(24)

Komentarai (0)