Iš Paukščių Tako centro Saulės sistemos link 3,2 mln. km/val. greičiu atskrieja +9700°C dujų užtaisas  (3)

Gavę naujausius kosminio teleskopo "Hubble" instrumento "Cosmic Origins Spectrograph" duomenis, mokslininkai priėjo išvadą, kad Žemės ir Saulės sistemos link iš Paukščių Tako centro 3,2 mln. km/val. greičiu atšvilpia galingo gama žybsnio liekanos.

Astronomai kosminiu teleskopu "Hubble" tyrinėjo mūsų galaktikos centre plytinčius Fermi burbulus, siekdami nustatyti, kokia jų sandara ir greitis. Buvo tikimasi, kad gauti duomenys padės praskleisti šiuos visatos darinius skleidžiantį paslapties šydą. Tyrimui vadovavo Space Telescope Science Institute (STScI) Baltimorėje (JAV) mokslininkas Andrew Foxas. Fermio burbulai – du didžiuliai burbulo pavidalo gama spindulių žybsniai, kurie erdvėje driekiasi apie 25 tūkst. šviesmečių kiekvienas. Šie gama debesys simetriškai driekiasi mūsų galaktikos centre – virš Paukščių tako disko ir žemiau jo. Atrasti jie tik 2010 m., tad apie juos kol kas žinoma labai nedaug. Manoma, kad tai – kolosalaus sprogimo liekanos. Sprogimas galėjo įvykti mūsų galaktikos centre maždaug prieš 2 mln. metų. Ar jį lėmė tame regione glūdinti supermasyvi juodoji skylė, dar neišsiaiškinta. Iki šiol Fermi burbulai buvo tyrinėti radijo ir rentgeno bangų diapazone. Naujausias tyrimas atliktas išanalizavus "Hubble" instrumentu "Cosmic Origins Spectrograph" surinktus duomenis – burbulai stebėti ultravioletinių spindulių diapazone. "Kitų galaktikų centruose tokie medžiagos nuotėkiai atrodo gerokai mažesni. Natūralu – tos galaktikos yra toliau, nei mūsų galaktikos centras, - pranešime spaudai samprotauja A. Foxas. – Mūsų galaktikoje tie nuotėkio burbulai yra tik už 25 tūkst. šviesmečių. Kitaip tariant, mes sėdime priekinėse šio nuostabaus kosminio įvykio eilėse ir turime neeilinę galimybę nuodugniai ištyrinėti tas struktūras."

A. Foxo vadovaujami tyrėjai nustatė, kad Fermio burbulai tolsta nuo mūsų galaktikos centro 3,2 mln. km/val. greičiu. Tokiu greičiu iš Niujorko į Los Andželą nuskrietume per 5 sekundes. Patvirtina, kad vieno burbulo dujos skrieja Saulės sistemos link, o kito – į priešingą pusę.

Po gama žybsnio susiformavusio debesies dujose rasta anglies, silicio ir aliuminio. Šie cheminiai elementai yra tokie sunkūs, kad susidaryti galėjo tik žvaigždžių branduoliuose. Dujų temperatūra siekia apie 9,7 tūkst. laipsnių Celsijaus. Manoma, kad tai tėra 1/10 dalis gama žybsnio metu tvyrojusios temperatūros.

"Kaip matome, dujos vėsta. Neatmestina galimybė, kad tai – mūsų galaktikos diske atsidūrusios tarpžvaigždinės erdvės dujos, - komentavo A. Foxas. Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale The Astrophysical Journal Letters.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(55)
(5)
(50)

Komentarai (3)