Paleontologų verdiktas – brontozaurai grįžta!  (0)

Atlikus naują tyrimą paleontologai patvirtino, kad iki 30 tonų išaugti galėjęs zauropodas, matytas ir animaciniame seriale „Flinstonai“, iš tiesų yra atskiros genties ir rūšies atstovas, o ne tiesiog apatozauro porūšis.

Tokiu būdu pagaliau nutrauktas ilgai trunkęs paleontologų ginčas, dėl kurio brontozaurai buvo laikinai išbraukti iš dinozaurų rūšių sąrašo. O dinozaurų entuziastams išaušo džiaugsminga diena – ypač tiems, kurie gailėjosi vargšų brontozaurų, kurie buvo „pakišti“ po kitais ilgakakliais, apatozaurais.

Brontozauro „atradimo“, „išnaikinimo“ ir „pakartotinio atradimo“ istorija prasidėjo dar XIX amžiuje: paleontologas Othnielis Charlesas Marshas 1897 metais parašė mokslinį darbą, kuriame buvo aprašytas daugiau nei 24 metrų ilgio stuburas ir milžiniškas fosilizuotas dubuo. Mokslininkas aptiktos rūšies atstovą skubiai pavadino brontozauru (graik. griausmo driežas), norėdamas aplenkti konkuruojantį paleontologą Edwardą Drinkerį Cope'ą. Iki pat amžiaus galo tarp šių dviejų mokslininkų vyko arši konkurencinė kova – kiekvienas jų skubėdavo publikuoti neišbaigtus fosilijų aprašymus.

Deja, dėl skubos šie du paleontologai ateities mokslininkams paliko daug papildomo darbo – teko visus aprašymus kruopščiai patikrinti ir pasikartojančius skirtingus tos pačios rūšies aprašymus atšaukti. Ir netgi O.C. Marsho „pirmagimis“ brontozauras tapo tokių „kaulų karų“ auka. 1903 metais, netrukus po O.C. Marsho mirties, mokslininkai aptiko skeletą, kuris atrodė tarsi tarpinis brontozauro ir apatozauro variantas – pastarasis yra taip pat ilgakaklis milžinas, kurį tas pats O.C. Marshas aprašė 1877 metais. Mokslinė bendruomenė vienbalsiai nusprendė abu šiuos dinozaurus įvardinti kaip tos pačios apatozaurų genties, bet skirtingų rūšių atstovus.

Deja, brontozauras kaip rūšis vėl išnyko. Kaupiantis informacijai, kuri buvo nepalanki atskiros brontozauro rūšies išskyrimui, mokslininkai laviravo tarp mokslinės informacijos ir visuomenės įpročio: brontozaurai dominavo vadovėliuose, filmuose, pašto ženkluose, o apatozauras buvo tarsi nustumtas į šešėlį. Tačiau mūšio baigtis buvo neišvengiama: brontozauras tiesiog negalėjo atsilaikyti prieš mokslinius faktus.

Taigi, apatozauras, jau kurį laiką dominavęs mokslinėje literatūroje, pamažu pradėjo stumti brontozaurą iš vadovėlių ir animacinių filmų.

Bet antradienį mokslininkai iš Portugalijos ir Jungtinės Karalystės brontozaurą atgaivino. 300 puslapių apimties moksliniame darbe, pilname filogenetinių medžių ir paleontologinio žargono, mokslininkai pateikė stiprių įrodymų, kad brontozauras yra vertas ne tik atskiros rūšies, bet ir visos atskiros genties.

Taikydami statistinės analizės metodus mokslininkai vertino nežymius skirtumus tarp brontozauro ir apatozauro fosilijų (didelė jų dalis buvo aptikta per pastaruosius 15 metų) ir nustatė, kad variacijų tarp šių rūšių yra tiek daug, jog galima išskirti visą naują gentį. Brontozauras atgimė.

Bet, žinoma, ginklai dar nesudėti. Sunku tikėtis, kad vos vienas mokslinis darbas kaip kirviu nukirs daugiau nei šimtmetį trunkantį paleontologų karą. Už tai pastarasis tyrimas atskleidžia esminius mokslinio metodo privalumus. Mokslas vystosi. Mokslininkai tarpusavyje kaunasi dėl garbės ir milijonų metų senumo kaulų. O jiems besikaunant į pasaulį grįžta vieni mylimiausių vaikystės herojų.

Aut. teisės: delfi.lt

(14)
(3)
(11)

Komentarai (0)