Europos kosmoso agentūra pasiryžo statyti bazę Mėnulyje?  (2)

Greitai savo kadenciją pradėsiantis naujasis Europos kosmoso agentūros (EKA) vadovas Johannas-Dietrichas Wörneris yra pasiryžęs Mėnulyje pastatyti tarptautinę bazę, kuri, po Tarptautinės kosminės stoties (TKS), taptų nauju kosmoso užkariavimo etapu, rašo space.com.

„Atrodo tinkama pasiūlyti nuolatinę stotį Mėnulyje, kaip Tarptautinės kosminės stoties pamainą“, - pasauliniame komercinių, civilinių, karinių ir „naujojo kosmoso“ ekspertų suvažiavime „National Space Symposium“ sakė J.-D. Wörneris. Anot jo, stotis turėtų būti tarptautinė. „Tai reiškia, kad prie jos galėtų prisidėti skirtingi veikėjai, pasižymintis atitinkamomis kompetencijomis ir interesais“.

J.-D. Wörneris sakė, kad „Mėnulio stotis gali būti svarbi pakopa vykdant bet kokius vėlesnius tolimojo kosmoso tyrimus“, taip pat pridūręs, jog bazė Mėnulyje padėtų žmonėms išmokti naudoti vietinius išteklius, o ne gabentis juos iš Žemės.

„Bet kuriuo atveju, kosmoso bendruomenė tarpusavyje ir su plačiąja visuomene turėtų kuo greičiau aptarti pasiūlymus, ką daryti po TKS tarnybos baigimo“, – teigė būsimasis EKA vadovas.

Apie tai, kad J.-D. Wörneris vadovaus EKA, buvo paskelbta 2014 metų gruodžio 18 dieną. Jis šiame poste pakeis Jeaną-Jacques'ą Dordainą, kurio kadencija baigsis birželio 30 dieną. Šiuo metu J.-D. Wörneris pirmininkauja Vokietijos aeronautikos ir kosmonautikos centro (DLR) vadovų taryboje.

„Turime žvelgti į ateitį, įvertinti kitus mūsų kelionių tikslus... pagalvoti apie tai, ką darysime po TKS“, – sakė būsimasis agentūros vadovas. O TKS tarnybos laikas nėra toks jau ir tolimas – viena iš šio projekto dalyvių, Rusija, paskelbė nebeatnaujinsianti stoties palaikymo nuo 2020 metų sutarties.

Marsas, anot J.-D. Wörnerio, yra „neblogas tikslas“, bet taip pat pabrėžė, kad Mėnulio tamsiosios pusės bazė pasiūlytų nemažai naujų galimybių, „taip pat kosmologiniams tyrimams“.

Pavyzdžiui, tamsioji Mėnulio pusė yra apsaugota nuo elektromagnetinio triukšmo, kurį skleidžia įvairiausia žemėje esanti elektroninė įranga. Todėl Mėnulyje būtų galima statyti radijoteleskopus, kurie Visatą galėtų tyrinėti praktiškai netrikdomi foninio triukšmo.

J.-D. Wörneris sakė, kad bazės Mėnulyje idėja – ne naujiena. „Bet dabar reikia ne svarstyti, o daryti“, – sakė jis. Anot būsimojo EKA vadovo, pasaulinė kosmoso bendruomenė turėtų ieškoti bendradarbiavimo galimybių tokio masto projektams, kurie pavienėms valstybėms yra nerealizuojami.

Simpoziume dalyvavo ir JAV kosmoso agentūros vadovas, buvęs astronautas Charlesas Boldenas. Jis su kitų valstybių atstovais aptarė kosmoso tyrimų ateities planus: „Nors Marsas yra svarbiausias tikslas Žmonijai, neturėtume užmiršti, kad Saulės sistemoje netrūksta ir kitų įdomių vietų. Ir yra vietų, kurias žmogus turi aplankyti ir aplankys. Mėnulio tyrimais domisi daugybė mūsų tarptautinių partnerių“, – sakė C. Boldenas, pridūręs, kad bazės Mėnulyje idėja atrodo įdomi ir amerikiečiams.

„Dešimtmetį nuo 2020 iki 2030 metų skirsime ikimėnulinei erdvei. Bandysime kurti infrastruktūrą Mėnulio orbitoje, kuri padėtų verslo atstovams, tarptautiniams partneriams ir visiems, kurie nori nusileisti Mėnulyje“, – sakė NASA vadovas.

„NASA šiam projektui vadovauti negali. Bet labai tikiuosi, kad misijoje, kuri nusileis į Mėnulio paviršių, turėsime bent vieną astronautą... nes iš to galime pasisemti neįkainojamos patirties“, – sakė C. Boldenas.

Aut. teisės: delfi.lt

(42)
(0)
(42)

Komentarai (2)