Kinijoje – žmonijos istoriją galintis pakeisti radinys  (0)

Fosiliniai archeologų radiniai Kinijoje aukštyn kojomis apvers tradicinį įsivaizdavimą apie pirmąjį žmonių migravimą iš Afrikos, rašo BBC.

Kinijos pietinėje Dao provincijoje dirbantys mokslininkai aptiko net 80 tūkst. metų senumo dantis, priklaususius anatomiškai šiuolaikiniam žmogui. O tai reiškia, kad šiuo metu vyraujanti „iškeliavimo iš Afrikos“ teorija griūva – ji byloja, kad žmonių pirmoji migracija iš Afrikos ir sėkmingas paplitimas po pasaulį prasidėjo net 20 tūkst. metų vėliau.

Tyrimo rezultatus publikavo recenzuojamas leidinys „Nature“.

Žmonių migravimo iš Afrikos prieš 60 tūkst. metų versiją lyg ir patvirtina kelios mokslinių įrodymų linijos – taip pat genetinė ir archeologinė. Ankstyvieji anatomiškai modernūs žmonės, gyvenę Afrikos rage, manoma, kritus vandens lygiui per Bab el Mandebo sąsiaurį kirto Raudonąją jūrą.

Anot dabartinės teorijos, visi dabar gyvenantys ne afrikiečiai yra būtent šios nedidelės iš Afrikos migravusios grupelės palikuonys. Tačiau teoriją aukšyn kojomis verčia 47 dantys, rasti Fuyano oloje Dao provincijoje.

„Mums buvo labai aišku, kad šie dantys pagal morfologiją priklausė moderniems žmonėms. Bet nustebino jų datavimo rezultatas“, – sakė Londono universiteto koledžo mokslininkė dr. María Martinón-Torres, – „Visos fosilijos buvo fiksuotos kalcitinėse olos grindyse, kurios buvo tarsi antkapio akmuo, užkonservavęs dantis. Taigi, dantys turi būti senesni už šį sluoksnį. O virš grindų auga stalagmitai, kurių datavimas pagal uraną rodo, kad jiems yra 80 000 metų“. O tai reiškia, kad viskas, kas yra po stalagmitais, ten turi būti atsidūrę dar seniau.

Šie žmonių dantys, anot mokslininkų, gali būti net ir 125 tūkst. metų senumo. Be to, netoli dantų rastos gyvūnų fosilijos yra būdingos vėlyvajam Pleistocenui – tam pačiam periodui, kurį nurodė radioaktyvaus datavimo metodai. Keletas moderniųjų žmonių fosilijų, senesnių už teorinį pirmosios migracijos iš Afrikos laiką, jau buvo rastos ir Izraelio teritorijoje, Skhul ir Qafzeh olose.

Tačiau archeologai šiuos radinius priskyrė ankstesniam, nesėkmingam bandymui migruoti iš Afrikos – manyta, kad visi anksčiau iš Afrikos išeiti bandę žmonės žuvo taip ir neįsitvirtinę naujose teritorijose. Tuo tarpu neabejotinai mūsų rūšiai priklausančių žmonių fosilijų atradimas Kinijoje vaizdą keičia iš pagrindų.

„Kai kurie mokslininkai praeityje jau yra kėlę ankstesnio žmonių išplitimo iš Afrikos hipotezę“, – sakė dr. M. Martinón-Torres. „Mums labai svarbu suprasti šios migracijos bangos likimą. Turime išsiaiškinti, ar ji tikrai buvo nesėkminga ir migravusieji išmirė, ar ji iš tikrųjų paliko savo pėdsaką vėlesniuose žmonėse. Gali būti, kad ir iš tiesų esame prieš 60 tūkst. metų įvykusios migracijos palikuonys. Bet esamus modelius reikia gerai pergalvoti. Juk gali būti, kad įvyko ne viena sėkminga migracija iš Afrikos“.

Londono Gamtos istorijos muziejuje dirbantis profesorius Chrisas Stringeris sakė, jog naujasis tyrimas „keičia žaidimo taisykles“ ginčuose apie modernių žmonių išplitimą. „Daugelis šios srities specialistų (ir aš taip pat) ne kartą išsakė nuomonę, kad pirmasis žmonių migravimas prieš 120 tūkst. metų iš Afrikos į Levanto regioną, apie kurį žinome iš fosilijų Skhul ir Qafzeh olose, buvo iš esmės nesėkmingas bandymas išplisti, kuris nesiekė daug toliau nei Izraelis.

Tačiau didelis kiekis dantų, rastų Dao provincijoje, pagal savo dydį ir morfologiją atrodo neabejotinai priklausantys moderniesiems žmonėms, o pagal urano-torio datavimo metodą jų amžius, panašu, yra ne mažiau nei 80 000 metų.

Iš pirmo žvilgsnio tai dera su pirmąja žmonių migracija į pietinę Aziją, o joje dalyvavo populiacija, panaši į pažįstamą iš radinių Skhul ir Qafzeh radinių“, – sakė profesorius. Tiesa, anot profesoriaus, Dao provincijoje rastieji dantys kur kas labiau nei izraelietiškieji primena šiuolaikinių žmonių dantų formą: Izraelyje rasti dantys turėjo primityvesnių bruožų. Vadinasi, arba maždaug prieš 80 000 metų įvyko sparti dantų formos evoliucija, atskyrusi Azijoje ir Izraelyje įsikūrusias populiacijas, arba po Aziją paplito iki šiol nežinoma ankstyva migrantų grupė, kurios atstovai atrodė panašesni į dabartinius žmones, nei migravusieji Izraelio kryptimi.

Dr. M. Martinón-Torres sakė, kad tyrimo rezultatai gali padėti daugiau sužinoti, kodėl Homo sapiens dar 40 000 metų po to neapgyvendino Europos. Tikėtina, kad Europoje tuo metu dominavę neandertaliečiai neleido mūsų rūšiai įsitvirtinti Eurazijos vakarinėje dalyje tol, kol dabar jau išnykusių mūsų evoliucinių pusbrolių populiacijos nepradėjo mažėti. Tačiau taip pat tikėtina, kad modernieji žmonės, kurie išsivystė kaip tropinių regionų rūšis, skirtingai nei neandertaliečiai, nebuvo taip gerai prisitaikę prie kur kas vėsesnio Europos klimato.

Mokslininkė pažymėjo, kad nors jau prieš 80 000 metų modernieji žmonės buvo apsigyvenę šiltesniame Kinijos pietų regione, vėsesniuose centrinės iš šiaurinės Kinijos regionuose, panašu, gyveno primityvesnės hominidų grupės, galimai giminingos neandertaliečiams.

Aut. teisės: delfi.lt

(20)
(2)
(18)

Komentarai (0)