Japonijos fenomenas: kodėl jakuza nėra nelegali? (Video)  (0)

Vakarų pasaulyje su organizuoto nusikalstamumo apraiškomis dažniausiai kovojama, negailint išteklių. Tekančios Saulės šalyje nusikaltėlių grupuotės – jakuzos – netgi nėra nelegalios. The Economist aiškina šį kuriozą.

Yamaguchi-Gumi, viena iš didžiausių ir nuožmiausių pasaulio gaujų, kasmet, manoma, uždirba >6 milijardus dolerių iš narkotikų, apsaugos, lupikavimo, nekilnojamojo turto reketo ir netgi, sakoma, iš Japonijos akcijų biržos. Šiais metais, kai organizacijai sukako 100, daugiau nei 2000 iš jos 23 400 narių atsiskyrė, ir policija nerimauja dėl galimų pasekmių; karas tarp gaujų devintajame dešimtmetyje nusinešė daugiau nei 20 gyvybių. Tačiau narystė jakuzoje – Japonijos nusikalstami sindikatai – techniškai nėra nelegali. Surasti gaujų buveines nedaug sunkiau, nei pažiūrėti telefonų knygoje. Turtingiausios Tokijo nusikaltėlių grupuotės biuras įsikūręs žaižaruojančio Ginza parduotuvių kvartalo skersgatviuose. Bronzinė lentelė su pavadinimu paslaugiai nurodo Sumiyoshi-kai, kitą didelę nusikaltėlių organizaciją. Tikrieji gaujų nariai turi vizitines korteles ir registruoti policijoje. Kai kurie turi pensijų planus.

Jakuza atsirado iš nepritapusių prekiautojų ir lošėjų Edo periodu (1603 m. – 1868 m.), susibūrusių į nusikaltėlių gaujas. Japonijai itin sparčiai modernizuojantis, jie giliai įsiskverbė į ekonomiką; po Antrojo Pasaulinio karo jie įgavo galią juodojoje rinkoje. Galios viršūnę jie pasiekė septintajame dešimtmetyje, kai narių skaičius buvo ~184 000. Savo zenite jie palaikė tvirtus ryšius su konservatyvių pažiūrų politikais ir Liberali Demokratinė Partija (LDP), Japonijos pokarinis politinis milžinas, panaudojo jas profesinių sąjungų ir kairiųjų demonstracijų slopinimui. Šie ryšiai gali būti iki galo neišnykę ir dabar.

Tokia istorija iš dalies gali paaiškinti, kodėl gaujos nėra visai neteisėtos. Bet iš dalies spaudžiant Amerikai, norinčiai, kad Japonija pažabotų finansinius nusikaltimus, gaujos yra tramdomos. Jakuzos atskyrimo nurodymai, pasirodę prieš trejetą metų, neleidžia kompanijoms sąmoningai palaikyti verslo santykių su gangsteriais. Dabar verslas nuo bankų iki smulkių krautuvėlių privalo patvirtinti, kad jų klientai nesusiję su organizuotu nusikalstamumu. Žinomi gangsteriai negali atsidaryt banko sąskaitų. Tačiau kriminalizuoti pačių gaujų neplanuojama. Policija įsitikinusi, kad taip nusikaltimai pasitrauktų į pogrindį, sako Hiroki Allen, saugumo ir finansų konsultantas, tyrinėjantis jakuzas. Dabar jos bent jau reguliuojamos ir aptartos įstatymais, sako jis: gangsteriai dažnai pasiduoda policijai. „Jei vienas narys padaro ką nors blogo, galima paskambinti bosui ir sulaikyti visą gaują,” sako jis.

Todėl jakuza ir toliau veikia atvirai, kas būtų neįsivaizduojama Amerikoje ar Europoje. Fanų žurnalai, komiksų knygelės ir filmai juos šlovina. Didžiųjų gaujų bosai yra kvazigarsenybės. Nors narių skaičius, Nacionalinės policijos agentūros duomenimis, sumažėjo iki rekordinių 53 500, „raumenų darbas“ perkeliamas laisvai samdomiems veikėjams be įrašų policijoje. Kietesnių gangsterių branduolys pasitraukė nuo tradicinių gaujų pajamų šaltinių į finansinius nusikaltimus, kuriuos aptikti sunkiau. Jakuza taip pat buvo įsitraukusi į Fukušimos branduolinės elektrinės katastrofos valymo darbus ir manoma, rengiasi susikrauti gražaus turto iš 2020 Tokijo olimpinių žaidynių statybų ir pramogų. Jei smurtas dėl dalies gaujos atskilimo neišsilies į gatves, niekas nemano, kad jakuza rimtai nukentės. Panašu, Japonija bevelija turėti organizuotą nusikalstamumą, o ne dezorganizuotą alternatyvą.

 


Aut. teisės: www.technologijos.lt

(39)
(2)
(37)

Komentarai (0)

Visi šio ciklo įrašai