Įminta "Velnio bokšto" ir jo gentainių atsiradimo mįslė  (0)

Drezdeno technikos universiteto (Vokietija) mokslininkai įminė keistų šešiakampių uolinių kolonų atsiradimo mįslę. rašo žurnalas "Science". Bene garsiausi tokių geologinių struktūrų pavyzdžiai – "Velnio pirštas" Vajominge (JAV) ir "Milžinų kelias" Šiaurės Airijoje.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Atsakymą mokslininkai rado atlikę kompiuterinius modeliavimus – specialiomis programomis išnagrinėję įvairius masės pasiskirstymo variantus. Storųjų lavos sluoksnių vėsimo etapų skaičiavimai parodė, kad vėstantis paviršiaus susislegia greičiau nei apatiniai sluoksniai, todėl paviršiuje atsiranda įtrūkimai, plyšiai, susikertantys 90 laipsnių kampu.

Per pirmuosius lavos vėsimo etapus stačiu kampu susikertantys plyšiai sudaro sąlygas išlaisvinti didžiausią energijos kiekį. Tiesa, įspūdinguosius šešiakampius stulpus tie plyšiai sudaro ne pirmųjų vėsimo etapų metu.

Vėstant giliau esantiems sluoksniams, plyšių vis daugėja, maža to, jie irgi leidžiasi/skverbiasi gilyn, tik jau susikirsdami 120 laipsnių kampu – tokio laipsnio kampas yra optimaliausias energijos išlaisvinimui apatiniuose lavos sluoksniuose. Šešiakampius kaip tik sudaro 120 kampai.

 Po to lava visiškai sustingsta, uolienų eižėjimo procesai sustoja ir prasideda kiek ilgiau trunkantis šešiakampių kolonų ryškėjimo etapas, kurio metu nereikalingas uolienas nuo šešiakampių stulpų nušlifuoja vėjo ir kritulių erozijos procesai.

Daugiau kaip prieš 50 mln. metų iškilęs "Velnio Bokštas" (angl. Devils Tower) - gigantiškas 265 metrų aukščio monolitas JAV, šiaurės rytinėje Vajomingo valstijos dalyje. Jo plotis – apie 100 metrų. Unikalų kraštovaizdžio objektą suformavo vulkaninė lava. Velnio bokštas yra matomas daugiau kaip 160 km. Šis bokštas ypač išgarsėjo po legendinio 1977 m. pastatyto Steveno Spielbergo mokslinės fantastikos filmo "Artimi trečiojo laipsnio kontaktai" ("Close Encounters of the Third Kind").

Maždaug prieš 60 mln. metų atsiradęs geologinis darinys Milžinų kelias (angl. Giant's Causeway, air. Clochán na bhFómharach) stūkso Šiaurės Airijos pajūryje, Antrimo grafystėje. Tai yra didžiausia lavos plynaukštė Europoje. Bazaltiniai Milžinų Kelio stulpai vidutiniškai yra 460 mm pločio ir 1–2 m aukščio. Plačiausia tako vieta – 180 m, jis 150 m nusidriekęs į jūrą. Suskaičiuota apie 40 000 stulpų.

Erozinis ledynų poveikis ledynmečiu ir Atlanto bangų mūša per tūkstantmečius sukūrė Milžinų Kelią tokį, koks jis yra šiandien. Kiekvienas bazaltinis stulpas sudarytas iš daugybės apie 360 mm ilgio susijungusių segmentų. Kartais segmentus bangos atplėšia per tarp jų esantį sprūdį, todėl Milžinų Kelias laiptuotas.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(53)
(3)
(50)

Komentarai (0)