Sudarytas pirmasis požeminių vandenų žemėlapis atskleidė rimtą grėsmę (4)
Atlikta nauja mokslinė studija pirmą kartą padėjo sudaryti Žemės planetos požeminio vandens išteklių žemėlapį. Rezultatai rodo, jog žmonija vandens išteklius naudoja žymiai greičiau, nei jie sugeba natūraliai atsistatyti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dabar, remiantis sudarytu požeminių vandenų išteklių žemėlapiu, mokslininkai įgyvendins naujas mokslines studijas, kurių metu bus siekiama išsiaiškinti, kiek ilgam žmonijai pakaks esamų vandens išteklių, jei ir toliau jie bus vartojami tokiais tempais.
Požeminiai vandenys yra itin vertingas išteklius ir dėl jo žmonija vis dar sugeba egzistuoti ir palaikyti visą ekosistemą. Požeminiai vandenys yra vienas iš atsinaujinančių šaltinių, tačiau šis procesas vyksta išties lėtai.
Po žeme slūgsantys vandens klodai sudaro milijonus kubinių metrų. Dar praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje buvo atlikti pirmieji preliminarūs požeminio vandens išteklių skaičiavimai, tačiau dabar pavyko atlikti gana tikslius skaičiavimus bei sudaryti žemėlapį.
Šį žemėlapį sudarė mokslininkai iš Viktorijos, Teksaso, Kalgario ir Getingeno universitetų. Mokslininkai atliko itin preciziškus skaičiavimus bei analizavo surinktus duomenis iš viso pasaulio. Atliekant analizę bei sudarinėjant žemėlapį, buvo pasitelkta per 40 tūkstančių mokslinių modelių.
Mokslininkams pavyko apskaičiuoti, jog visame pasaulyje dabar yra apie 23 milijonus kubinių kilometrų požeminio vandens. Taip pat jie išskyrė du požeminio vandens tipus – senuosius bei moderniuosius klodus.
Senieji požeminiai vandenys yra išsidėstę giliai žemėje, jie yra sūrūs bei savo sudėtyje neretai turi urano ir arseno pėdsakų. Tuo metu „modernieji“ vandenys yra arčiau žemės paviršiaus bei greičiau cirkuliuoja. Tačiau šie vandens klodai taip pat yra itin priklausomi nuo globalinio atšilimo.
Iš viso 23 milijonų kubinių kilometrų vandens klodo tik apie 350 tūkstančių yra jaunesni nei 50 metų senumo. Beje, mokslinė studija atskleidė, jog mažiau nei 6 procentai požeminių vandenų yra iki 2 kilometrų gylyje ir sugeba atsinaujinti per vieno žmogaus gyvenimo ciklą.