12 dienų, kurios nulems Žemės ateitį: ką svarbiausia žinoti (Infograma)  (5)

Artėjant Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijai Paryžiuje (lapkričio 30–gruodžio 11 d.), Europos Komisija atskleidė savo poziciją ir planus.

Europos Komisija pabrėžė, kad Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje Paryžiuje itin svarbu pasiekti plataus užmojo teisingą ir teisiškai privalomą visuotinį susitarimą dėl klimato kaitos. Europos Sąjunga (ES) dės pastangas, kad būtų pasiektas visapusiškas, ilgalaikis ir dinamiškas susitarimas, padėsiantis pasauliui greičiau pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, atsparios klimato kaitos poveikiui.

Jis ne tik padės kovoti su klimato kaita ir didinti visuomenės pastangas prisitaikant prie klimato kaitos poveikio, bet taip pat užtikrins ilgalaikį ekonomikos augimą ir darnų vystymąsi ES ir visame pasaulyje. Kartu su kitais pasaulio lyderiais konferencijoje dalyvaus Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris ir už klimato politiką ir energetiką atsakingas Komisijos narys Miguelis Ariasas Cañete.

Pirmininkas J.-C. Junckeris sakė: „ES nori plataus užmojo ir teisiškai privalomo susitarimo Paryžiuje. Kovą pirmieji pateikėme kovos su klimato kaita įsipareigojimus, kol kas tai pats didžiausias indėlis. Mūsų tikslas užtikrinti, kad pasaulio temperatūra nepakiltų daugiau kaip 2 °C iki šio amžiaus pabaigos, tebėra pasiekiamas. Esame iki šiol neregėto pasaulinio judėjimo liudininkai. Tikiuosi, kitą savaitę derybose tai peraugs į veiksmus. Jei pasauliui Paryžiuje pavyktų susitarti, žmonija turėtų tarptautinę veiksmingą kovos su klimato kaita sistemą."

Komisijos narys M. A. Cañete kalbėjo: „Turime progą. Paryžius yra istorinė galimybė, kuria negalime nepasinaudoti. Ryžtą, parodytą rengiantis 21-ajai Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijai (COP 21), turime paversti plataus užmojo veiksmingu ir teisiškai privalomu susitarimu. Daugiau kaip 170 šalių, kurių išmetami teršalai sudaro daugiau kaip 95 proc. viso pasaulyje išmetamų teršalų kiekio, dar prieš konferenciją pristatė kovos su klimato kaita įsipareigojimus.

Tai iš tiesų keičia padėtį. Be to, tai akivaizdžiai rodo bendrą vyriausybių norą veikti greitai ir politinį jų ryžtą siekti, kad Paryžiuje būtų atverstas naujas puslapis klimato politikos srityje. Tačiau džiūgauti dar anksti – susitarimo patikimumas priklausys nuo šių pagrindinių elementų: ilgalaikių tikslų, reguliarių peržiūrų ilgainiui siekiant didinti siekius ir griežtų skaidrumo ir atskaitomybės taisyklių.“

ES pozicija

Siekiant išvengti blogiausių klimato kaitos padarinių, būtina užtikrinti, kad vidutinė pasaulio temperatūra nepakiltų daugiau negu 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. ES mano, kad naujuoju susitarimu turi būti aiškiai parodyta, jog vyriausybės yra pasiryžusios išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti tiek, kad temperatūros padidėjimas iki amžiaus pabaigos neviršytų sutartos ribos. ES manymu, patikimą susitarimą turėtų sudaryti šie elementai:

• pasaulinė ilgalaikio tikslo vizija – signalas suinteresuotiesiems subjektams, tarp jų įmonėms, investuotojams ir visuomenei, apie pasiryžimą pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos;

• mechanizmas, kuriuo remiantis būtų reguliariai peržiūrimas ir didinamas bendras siekis;

• griežta skaidrumo užtikrinimo ir atskaitomybės sistema, kuria užtikrinama, kad šalys ir suinteresuotieji subjektai galėtų tikėtis, jog pažadai bus įgyvendinti.

Kovos su klimato kaita finansavimas

ES tebėra įsipareigojusi vykdyti savo dalį įgyvendinant bendrą išsivysčiusių šalių tikslą iki 2020 m. kasmet surinkti 100 mlrd. JAV dolerių kovai su klimato kaita besivystančiose šalyse. Naujausios EBPO ir klimato politikos iniciatyvos ataskaitos duomenimis, 2014 metais pavyko surinkti 62 mlrd. JAV dolerių, taigi išsivysčiusios šalys sėkmingai siekia 100 mlrd. JAV dolerių tikslo. ES dosniai prisideda prie šio finansavimo.

Lapkričio 10 d. ES finansų ministrai patvirtino, kad 2014 metais ES ir jos valstybės narės skyrė 14,5 mlrd. Eur viešajam kovos su klimato kaita finansavimui (dotacijoms ir paskoloms). Tai kur kas daugiau negu ankstesniais metais. Mažiausiai 14 mlrd. Eur (vidutiniškai 2 mlrd. Eur per metus viešųjų dotacijų iš ES biudžeto lėšų) bus panaudota veiklai besivystančiose šalyse 2014–2020 m. remti.

Prisitaikymas prie klimato kaitos

ES mano, kad darnaus susitarimo pagrindas turi būti plataus užmojo veiksmai siekiant pasirengti klimato kaitos poveikiui ir į jį reaguoti. Tiek išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas, tiek prisitaikymas prie klimato kaitos bus labai svarbūs siekiant valdyti ir mažinti neigiamo klimato kaitos poveikio riziką, be kita ko, sprendžiant su klimato kaitos poveikiu susijusių nuostolių ir žalos rizikos klausimą.

Aut. teisės: alfa.lt

(18)
(5)
(13)

Komentarai (5)