Galime atsikvėpti – mokslininkai atidėjo artėjantį ledynmetį  (1)

Vokietijos mokslininkai sako, kad kitas ledynmetis Žemėje gali įvykti vėliau nei buvo manyta.

Tai yra po 50 tūkstančių metų – kiek vėliau, nei buvo teigiama ankščiau. Žinoma, tam įtakos esą turi šiltnamio efektas.

Tokias išvadas specialistai daro išanalizavę apledėjimo priežastis prieš maždaug 12 tūkstančių metų. Manoma, jog prie vėliau įvyksiančio ledynmečio gali prisidėti ir Žemės sukimosi aplink Saulę trajektorija, tačiau prabrėžiama, kad ore esantis didžiulis anglies dvideginio kiekis taip pat bus svarbus veiksnys.

Ledynmetis – tai ilgalaikis Žemės klimato temperatūros sumažėjimas, dėl kurio padidėja ledo danga kontinentuose ir nukrinta pasaulinio vandenyno lygis.

Kalbant apie paskutinius kelis milijonus metų, ledynmečiu vadinamas Šiaurės Amerikos bei Europos žemynų apledėjimas. Paskutinis ledynmetis prasidėjo prieš 2 mln. metų ir pasibaigė daugmaž prieš 10 000 metų.

Per visą Žemės istoriją buvo mažiausiai keturi ledynmečiai. Pats pirmasis ir daugiau hipotetinis įvyko prieš 2300-2700 mln. metų ankstyvame proterozojuje. Kitas ledynmetis, galbūt pats didžiausias, įvyko prieš 600-800 mln. metų (kriogenio periodas).

Tuometinis superkontinentas Rodinija buvo uždengtas storu ledo sluoksniu, užšalo vandenynai. Šis Žemės vystymosi etapas dar vadinamas sniego gniūžtės etapu (pagal panašumą į sniego gniūžtę). Kiek mažesnis ledynmetis vyko vėlyvojo ordoviko metu prieš 430–460 mln. metų.

Didesni poliariniai ledynai buvo karbono ir ankstyvojo permo metu prieš 260-350 mln. metų.

 

Aut. teisės: lrt.lt
lrt.lt

(33)
(2)
(31)

Komentarai (1)