Košmaras ar išganymas? Legalizuojami gyvūno ir žmogaus hibridai  (5)

Kas neskaitė romano „Daktaro Moro sala“, kuriame aprašomas išprotėjęs mokslininkas, kūręs košmariškas gyvūnų ir žmonių chimeras, kurios galiausiai jį patį ir sudraskė? Atrodo atėjo laikai, kai šis scenarijus gali virsti realybe. Skatinama geriausių ketinimų aprūpinti ligonius organais, kurių donorų taip trūksta, Didžiosios Britanijos vyriausybė rengiasi legalizuoti žmogaus organų auginimą gyvūnuose.

Pati technologija nėra nauja, JAV jau kurį laiką taikoma technologija, kuri padeda išauginti persodinti tinkamą žmogaus organą gyvūne.

Kalifornijos (JAV) Salko instituto ir Minesotos universiteto mokslininkai per pastaruosius metus 20 kiaulių ir avių implantavo embrionus, kurie turi ir gyvūno, ir žmogaus DNR kodą. Panašūs eksperimentai vyksta ir kitose šalyse.

Kiaulėms ar avims genetinio kodo dalis, kuri atsako už vidaus organų kūrimą, pakeičiama genetiniu kodu iš žmogaus kamieninių ląstelių, todėl gyvūne formuojasi žmogaus organas.

Nors kol kas gauti rezultatai dar neaprašyti, tikimasi, kai tokie hibridiniai gyvūnai suaugs, jų vidaus organai visiškai tiks žmonėms, nes ten įdiegti žmogaus genai užtikrins, kad persodinto organo organizmas neatmestų.

Taip gyvūnai tampa lyg ir surogatinėmis motinomis, ir donorais. Ir akivaizdu, kad labai daug kam tai atrodo tiesiog bjauru.

Vis dėlto Didžiosios Britanijos Gyvūnų ir mokslo komitetas planuoja paskelbti pataisas, reguliuojančias, kaip kurti ir naudoti gyvūnų ir žmonių hibridus. „The Telegraph“ nurodo, kad tikimasi, jog visi šios srities tyrimai bus labai smarkiai kontroliuojami, tačiau jei technologijos nauda nusvers pavojus, vis tiek bus leista juos vykdyti.

Tokiam daugelį tradicinių pažiūrų piliečių gąsdinančiam žingsniui ryžtasi todėl, kad Didžiojoje Britanijoje tiesiog tragiškai trūksta donorų organų. Tam yra kelios priežastys.

Plėtojantis medicinai, technologijoms, išgelbėjama vis daugiau į nelaimę pakliuvusių žmonių gyvybių, o nesivystant žmonių mąstymui žuvusiųjų šeimos ir toliau dažniausiai neduoda sutikimo artimųjų organus naudoti transplantacijai.

Antra – Europa sensta. Sensta ir užsiregistravę organų donorai. Jų sveikatos būklė blogėja, tad ir patys organai tampa netinkami. Šiuo metu net ketvirtis persodinamų organų paimta iš nutukusių žmonių, o prieš dešimtmetį tokių buvo tik vienas iš aštuonių.

Vien 2014 m. Didžiojoje Britanijoje dėl to mirė 429 žmonės, taip ir nesulaukę donoro organo. Na, o gyvūnų ir žmonių hibridai šią problemą išspręstų akimirksniu. Bet kokia kaina?

„Pasitelkdami genetinę inžineriją galime sukurti gyvūną be širdies. Galime sukurti kiaulę, kuri neturi raumenų ar kraujotakos sistemos“, – laimėjimais džiaugėsi Minesotos universiteto chimeros projekto vadovas, kardiologas Danielius Garry.

Tačiau net ir kai kurie JAV valdžios atstovai bijo, kad taip eksperimentuojant yra rizikos sukurti gyvūnus, turinčius per daug žmogaus savybių, o gal net ir aukštesnį intelektą.

„Kol kas mums dar tikrai toli iki daktaro Moro salos, bet mokslas vystosi labai greitai. Ir jei kažkur laboratorijoje atsiras protu apdovanota pelė, kuri pradės rėkti „Išleiskite mane iš čia“, tai žmonijai gali virsti labai rimta problema“, – dar lapkritį sakė etikos specialistas iš JAV nacionalinio sveikatos instituto Davidas Resnikas.

Kovotojai už gyvūnų teises taip pat pasmerkė frankenšteiniškus mokslininkų eksperimentus.

„Kurti gyvūnų ir žmonių hibridus yra neteisinga žmonių atžvilgiu ir dar neteisingiau gyvūnų atžvilgiu. Juk tie gyvūnai lygiai taip pat jaus skausmą ir kankinsis, kaip bet kurie kiti, tarp jų ir žmonės“, – emocingai pareiškė Jungtinės Karalystės PETA atstovė Julia Baines.

Tačiau mokslininkai tokius eksperimentus jau vykdo, laboratorijose jau gyvena pelytės su žmogaus imunine sistema, o buvęs Kembridžo universiteto genetikos profesorius Martinas Bobrovas įsitikinęs, kad tokie tyrimai būtini, nes atves prie labai svarbių proveržių medicinoje.

„Jei kas nors nepabandys atlikti tų eksperimentų, taip ir nesužinosime, ar jie labai rizikingi, ar ta rizika yra tik išpūsta burbulas, ar tiesiog reikia būti protingai atsargiems“, – protingai pažymėjo genetikas.

O mums vis dėlto kyla klausimų:

Kas nors atsiklaus donorų organų laukiančių pacientų, ar jie tikrai nori gyventi su širdimi ir kepenimis iš kiaulės?

Ar tapę šiek tiek gyvūnais naujų organų turėtojai nerizikuos pasikeitus požiūriui staiga tapti ne visai žmonėmis?

Jei mėgstu kiaulienos karbonadus, kaip juos po to virškinsiu iš kiaulės persodintu skrandžiu?

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(39)
(6)
(33)

Komentarai (5)