Barbora Radvilaitė – neblėstantis nuostabaus grožio ir tragiškos meilės pavyzdys. Tačiau ne ką įdomesnė ne tik jos gyvenimo ir meilės tema, tačiau ir begalė mitų, supančių šios istorinės asmenybės sveikatą ir mirtį. 7 šalies medikų bei istorikės komanda parengė itin išsamų ir profesionalų straipsnį - „Mitai ir klausimai apie karalienės Barboros Radvilaitės (apie 1522–1551 m.) sveikatą. Istorinės žinios“.

Tekstą rengė: Raimonda Ragauskienė, Rūta Nadišauskienė (Lietuvos istorijos institutas), Daiva Vaitkienė, Laima Maleckienė, Dalia Regina Railaitė (LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinika, Almantas Maleckas (LSMU MA Chirurgijos klinika) ir Astra Vitkauskienė (LSMU MA Laboratorinės medicinos klinika).

Straipsnyje pateikiami įvairių šaltinių duomenys apie Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Barboros Radvilaitės (apie 1522–1551) sveikatą ir ją kamavusias ligas, analizuojama, kokia tikėtinai galėjo būti jos mirties priežastis. Tam pateikiami kompleksiniai įvairių šaltinių duomenys: jau žinoma arba karalienės ligos istorijoje dar nepanaudota, taip pat naujai rasta 1548–1550 m. įvairių asmenų korespondencija, pranešimai, karaliaus vaistininko Florijano Carborto receptai. Pateikiamos 2001 m. lietuvių antropologų atliktos karalienės palaikų apžiūros išvados.

Straipsnyje chronologine tvarka pateikiama ligos klinika nuo 1547 m. iki Barboros Radvilaitės mirties. Barboros Radvilaitės ligos istoriją, remiantis turimais duomenimis, išanalizavo ir nuomonę dėl galimos mirties priežasties pateikė grupė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytojų.

Legendinė istorija

Lietuvos istorinėje sąmonėje Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Barbora Radvilaitė (1522–1551) tebėra geriausiai žinoma visų laikų Lietuvos moteris. Galima kalbėti apie besiformuojantį Barboros kultą Lietuvoje. Jos asmenybės žavesys, sudėtingas ir kartu tragiškas gyvenimas giliai įsirėžė ir į kitų LDK istorinį palikimą perėmusių šalių – Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos istorinę kultūrą. Daugiau kaip per 460 metų po karalienės mirties susiformavo gerokai nuo realybės atitolusi Barboros legendinė istorija, paplito įvairūs su ja susiję mitai, naują aktualumą įgavę šiais laikais. Bene labiausiai mitais apipinti Barboros ligos ir mirties klausimai [1].

Šiandienėje istorinėje sąmonėje išlieka populiarus mitas apie karalienės nunuodijimą, nors istoriografijoje tokia jos mirties priežastis argumentuotai atmesta dar XX a. pr. Tarp mokslininkų, tyrinėjusių Barboros Radvilaitės ligą ir konkrečią mirties priežastį, vieningos nuomonės nėra. Plačiausiai karalienės ligos eigą XIX a. pab.–XX a. pirmojoje pusėje tyrė medicinos istorikai Franciszek Giedroyć ir Witołd Ziembicki, kiek vėliau, XX a. 7–8 dešimtmetyje lenkų biologinės istorijos mokyklos pradininkas Zbigniew Kuchowicz.

Tyrėjai sutarė, jog Barbora mirė nuo „moteriškos ligos“. Fr. Giedroyć nuomone, tai galėjo būti pyosalpinx (pūlių susikaupimas kiaušintakyje), parametritis (priegimdžio uždegimas), graviditas extranterina (ektopinis nėštumas) bei tumor ovarii (kiaušidžių vėžys). W. Ziembickio teigimu, galėjo būti gimdos uždegimas, o infekciją sukėlė Radvilaitės vartotos priemonės nevaisingumui gydyti [2]. Z. Kuchowicz nuomone, Barbora mirė greičiausiai nuo gimdos kaklelio vėžio. Nors šio autoriaus, kaip biologinės istorijos pradininko Lenkijoje, nuopelnai neginčytini, visgi, rašydamas apie Barboros Radvilaitės ligą, istorikas neįsigilino į šaltinius ir mažai žinojo gyvenimo LDK kontekstą.

Kai kurie jo apibendrinimai arba išvados apie Barboros asmenį ne tik neteisingos, bet istoriografijoje bei lenkų istorinėje sąmonėje ilgam įtvirtino melą apie neva laisvą Barboros Radvilaitės elgesį, jos venerinę ligą, „stiprų lytinį potraukį“ arba nevaisingumą. Mitais ir melu grįsti ir jo teiginiai dėl neva daug laisvesnių LDK didikių, žinoma ir Barboros, auklėjimo papročių ir elgesio [3]. Šie teiginiai padarė nemažą žalą, tvirtindami nepagrįstus stereotipus apie Barborą istorinėje sąmonėje. Šiame straipsnyje siekiama patikslinti, kokia labiausiai tikėtina liga kamavo karalienę, kokia tikėtina galėjo būti jos mirties priežastis. Tuo tikslu pateikiami kompleksiniai įvairių šaltinių duomenys: jau žinoma, arba karalienės ligos istorijoje dar nepanaudota, taip pat naujai rasta 1548–1550 m. įvairių asmenų korespondencija, pranešimai, karaliaus vaistininko Florijano Carborto receptai.

Pateikiamos 2001 m. lietuvių antropologų atliktos karalienės palaikų apžiūros išvados. Barboros Radvilaitės liga vystėsi mažiausiai penkerius metus. Todėl chronologine tvarka pateikiama ligos klinika nuo 1547 m. iki jos mirties. Šaltiniuose aprašyti ligos simptomai ir nurodytos galimos jų atsiradimo priežastys. Galima ligos diagnozė pateikiama antrame su šiuo tyrimu susijusiame straipsnyje, kurį paskelbė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai medikai: prof. Rūta Nadišauskienė, prof. Daiva Vaitkienė, prof. Laima Maleckienė, doc. Dalia Railaitė, prof. Almantas Maleckas ir prof. Astra Vitkauskienė. Taip pat dėl karalienės mirties priežasties konsultavo doc. dr. Žana Bumbulienė, onkologė ginekologė Rūta Čiurlienė. Remiantis istorine medžiaga, padaryta apibendrinamoji išvada dėl Barboros Radvilaitės galimos ligos.

Komentarai (0)