Šiaurės Korėjos branduolinė beprotybė: ko iš tikro siekia ši keista valstybė?  ()

Naujasis Šiaurės Korėjos povandeninis laivas, galintis leisti branduolines raketas – pavojingai primityvus ir nepatikimas, tačiau šalies lyderis Kim Jong Unas nori pasaulį įtikinti, kad jam nepritrūktų sveiku protu nepaaiškinamos drąsos juos panaudoti tikrai atakai. Kol kas jam sekasi neblogai, skelbia „The Daily Beast“.

Trumpiau tariant, naujasis Pchenjano povandeninis laivas, kuris balandžio 23 dieną šalies rytinėje pakrantėje paleido raketą, vertinant pagal normalius standartus, yra tiktų tikriausias nevykėlis.

Nepaisant to, tai visiškai nesvarbu, nes įprasti branduolinės saugos ir veiksmingumo standartai Šiaurės Korėjos valdančiajam režimui nė motais. Pchenjanas turi branduolinį ginklą ir dar bent vieną povandeninį laivą, kuris galbūt netgi galėtų tokių branduolinių raketų paleisti. Tiesą sakant, režimui pakanka kad ir labai apgailėtinos branduolinės galios, ir pasaulis jo bijos.

Apie tai, kad Pchenjanas niekada nekreipė dėmesio į tarptautinius reikalavimus, neverta net kalbėti. Vadinkite tai branduolinės beprotybės standartais. Tiesą sakant, tai vienintelis standartas, dėl kurio Šiaurės Korėjos valdžia, kuri be didesnių svarstymų gali išleisti milijardus nesaugiems povandeniniams laivams ir branduolinėms galvutėms, nusispjaudama į iš bado alpstančius šalies žmones, suka galvą.

Povandeninis laivas, apie kurį kalbama, greičiausiai slapta buvo pagamintas kažkada dar iki 2010 metų. Karybos ekspertų vertinimu, tai modifikuota XX amžiaus 8-ojo dešimtmečio jugoslaviško povandeninio laivo versija.

Maždaug 67 metrų ilgio ir 1500 tonų vandens išstumiantis Pchenjano laivas, palyginus su naujausiais JAV ar Rusijos balistinių raketų povandeniniais laivais, kurių ilgis gali siekti ir 152 metrus, atrodo tikrų tikriausia mažytė seniena.

Šiaurės Korėjos „Pongdae“ klasės povandeninis laivas, pavadintas katilų gamyklos, kuri pasitarnauja kaip tokių laivų statyklos priedanga, garbei – toks pats pavojingas kaip ir kiti Pchenjano turimo povandeniniai laivai, vienas iš kurių, kaip spėjama, nuskendo per patruliavimo misiją kovo pradžioje.

„Tikrai nenorėčiau atsidurti Šiaurės Korėjos povandeniniame laive. Jie tikrai nėra pačios saugiausios povandeninės platformos“, – „The Daily Beast“ sakė knygos „Combat Fleets of the World“ autorius ir JAV laivyno analitikas Ericas Wertheimas.

Panaši situacija ir su Pchenjano povandeninėmis raketomis. Greta Amerikos ir Rusijos turimų raketų jos atrodo tarsi žaislinės. Pavyzdžiui, JAV laivyno turimos „Trident“ povandeninių laivų paleidžiamos balistinės raketos kelias branduolines galvutes gali nunešti daugiau nei 11 tūkst. kilometrų. Laivynas minėtasis raketas sėkmingai išbandė jau daugiau nei šimtą kartų.

Raketa, kurią Šiaurės Korėjos povandeninis laivas paleido balandį, įveikė vos 29 kilometrų atstumą, o tada nukrito atgal į vandenyną, sako Pietų Korėjos pareigūnai, kurie nuotoliniu būdu stebėjo Pchenjano vykdytą bandymą. Prieš ketverius Pchenjano sausumoje bandyta raketa sprogo praėjus vos kelioms akimirkoms nuo pakilimo.

Šiaurės Korėja labai ilgai planavo balandį įvykdytą branduolinį bandymą – kitaip tariant, jis buvo kaip ir neišvengiamas. „Jie labai ilgai tam rengėsi, stiprino branduolinius pajėgumus ir tobulino paleidimo metodus“, – pabrėžia E. Wertheimas.

Šiaurės Korėja pirmąjį branduolinį ginklą išbandė 2006 metais. Užtaisas buvo susprogdintas po žeme. Sprogimo būta tokia galingo, kad sureagavo seisminiai detektoriai visame pasaulyje. Po trejų metų Pchenjanas pranešė turįs nedideles veikiančių branduolinių bombų atsargas. Atlikti dar trys branduoliniai bandymai – naujausias šių metų sausį.

Šiaurės Korėjos valdantysis režimas tvirtina, kad vienas iš bandymų buvo vandenilinės bombos – tai žymiai pavojingesnis ginklas nei tradicinė branduolinė bomba, tačiau ekspertai šiomis Šiaurės Korėjos pagyromis tikėti nenori. Jie sakė, kad Pchenjaas išbandė branduolinę bombą, kuri savo destrukcine galia tikrai neprilygsta termobranduolinei.

Jau nekalbant apie kovinių galvučių tobulinimo darbus, Pchenjanas negaili laiko ir pinigų metodų, kaip jas veiksmingai nunešti į taikinį, paieškoms. Atliekami vos tobulesnių ir vis didesnio nuotolio raketų bandymai. Paskutinis rimtas bandymas buvo atliktas kovą. Kaip teigia ekspertai, ši raketa gali pasiekti Japoniją.

2015 metų gruodį Šiaurės Korėja pirmą kartą paleido raketą iš po vandeniu panirusio laivo – tai buvo nedidelis, tačiau svarbus žingsnis, galiausiai atvedęs prie balandį įvykdyto bandymo. Balandžio testas kaip reikiant išgąsdino ekspertus iš viso pasaulio, nes tai buvo bene įspūdingiausias Pchenjano įvykdytas branduolinis bandymas. Taip yra todėl, kad povandeninį laivą sunkiau aptikti, todėl ir sunaikinti ne taip ir paprasta. Tai neabejotinas pranašumas Pchenjanui, jeigu jis sumanys surengti netikėtą ataką.

Nesuklyskite – būtent netikėta ataka ir yra vienas iš svarbiausių Šiaurės Korėjos strategijos elementų. Tokiu atveju, jeigu manytume, kad karas Korėjos pusiasalyje yra gana tikėtinas (karas, kurio be branduolinio ginklo Šiaurės Korėja niekaip nelaimėtų), labai gali būti, kad Pchenjanas tikrai paspaustų branduolinį mygtuką.

„Jų planas – panaudoti branduolinį ginklą prieš Seulą, Busaną, įvairius uostus ir JAV pajėgas regione. Kitaip tariant, šokiruoti Ameriką ir sutrukdyti invazijai“, – teigia branduolinės ginkluotės ekspertas ir tinklaraštininkas Jeffrey Lewisas.

Jungtinės Valstijos, Pietų Korėja, Japonija ir kitos pasaulio galybės puikiai apie šį planą žino. O kaip nežinoti, jeigu pats Pchenjanas reguliariai visam pasauliui primena apie pasirengimą bet kurią akimirką panaudoti jėgą ir nušluoti ištisus miestus. Pchenjanas siekia, kad pasaulis įtikėtų Šiaurės Korėjos beprotybe susprogdinti branduolinį užtaisą. Kodėl? O gi tam, kad to nereikėtų daryti iš tikrųjų.

„Nemanau, kad Šiaurės Korėjai reikia galimybių įgyvendinti tokį planą praktikoje – atgrasymas puikiai veikia“, – paaiškina J. Lewisas. Tereikia vos kelių abejotinos kokybės kovinių galvučių bei labai daug grasinimų, ir pasaulis laikysis saugaus atstumo.

Siekdamos iš esmės to paties tikslo, tiek Jungtinės Valstijos, tiek Rusija dislokuoja tūkstančius branduolinių ginklų ir moderniausių raketų, bombonešių ir povandeninių laivų, kurie turėtų jas nešti. Viskas vien dėl to, kad, vertinant pagal Šiaurės Korėjos režimą, tiek Rusijos, tiek Amerikos lyderiai yra sveiko proto. „Ta beprotybė visada buvo stiprioji Šiaurės Korėjos pusė. Ji neprognozuojama“, – sako E. Wertheimas. Juokinga tai, kad Šiaurės Korėjos nenuspėjamumas visgi nuspėjamas.

„Šiaurės Korėja savo poelgių logiką pristato labai aiškiai ir visada pabrėžia, kad jų veiksmai – proporcingas atsakas į Jungtinių Valstijų ir sąjungininkų veiksmus“, – paaiškina J. Lewisas.

Minėtasis proporcingas atsakas – branduoliniai ginklai. Panašu, kad kovinių galvučių ir raketų bandymai tikrai nesibaigs. „Nemanau, kad jie prieis ribą, kai galės pasakyti, kad jau gana. Tai ir baisiausia“, – sako E. Wertheimas.

Kaip rašo „The Daily Mail“, Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong Unas neturi tikslo pradėti branduolinį karą, tiesiog šaudo raketas su kovinėmis galvutėmis, kai jaučiasi piktas, teigia buvęs jo tėvo virėjas.

Maistą Kim Jong Ilui (dabartinio vadovo Kim Jong Uno tėvui) gaminęs Kenji Fujimoto tvirtina, kad bandymai atliekami vadovui nuliūdus dėl JAV karinės politikos ar tarptautinių sankcijų Šiaurės Korėjai. Tokia mintis nuskambėjo artėjant Šiaurės Korėjos valdančiosios partijos suvažiavimui. Jis rengiamas po 36 metų pertraukos. Tikimasi, kad jo metu bus oficialiai patvirtinta Kim Jong Uno branduolinės ginkluotės strategija.

Iš Japonijos kilęs Kenji Fujimoto, neseniai po apsilankymo Pchenjane grįžęs į tėvynę, vietos žiniasklaidai sakė, kad Šiaurės Korėjos lyderis karinius sprendimus priima spontaniškai.

Kitaip tariant, anot virėjo, branduoliniai ir raketų bandymai ne strategija, o vadovo nuotaikų barometras. Šiaurės Korėjos lyderis, anot japono, tikrai neketina pradėti karo.

Kim Jong Ilui Kenji Fujimoto pradėjo dirbti 1982 metais, jis 20 metų buvo asmeninis jo sušių gamintojas. Neretai prižiūrėdavo ir dabartinį Šiaurės Korėjos vadovą ir jo vyresnėlį brolį Kim Jong Chulą.

Aut. teisės: delfi.lt

(20)
(4)
(16)

Komentarai ()