Nematoma, labai dažna ir ypač nemaloni liga: viskas prasideda nuo nekaltos antibiotikų dozės  (3)

Žmogaus žarnyno mikroflora – ypač jautri. Tiek aplinkos, tiek vartojamų vaistų ar įpročių pakeitimas gali turėti įtakos ir žarnyne esančių bakterijų balansui.

Sveikame organizme yra ir blogųjų, ir jų skaičių viršijančių gerųjų bakterijų. Šios atlieka itin svarbų vaidmenį nesuvirškinto maisto fermentacijos metu, dalyvauja vitaminų sintezėje.

Sutrikus gerųjų – blogųjų bakterijų balansui, atsiranda nemalonūs požymiai, kurios pagrindiniai simptomai apima viduriavimą, galimą vidurių kietėjimą, pučiamas pilvas. Pasak gydytojo gastroenterologo Juozo Kupčinsko, natūralios bakterijų pusiausvyros sutrikimas yra vadinamas disbakterioze.

„Pati disbakteriozės sąvoka labai plati ir visuomenės suprantama įvairiai. Iš tiesų, šiuolaikinėje medicinoje yra dažnai kalbama apie bakterijų pusiausvyros sutrikimus, nors geriausiai ištirtas ir mediciniškai aiškus disbakteriozės pavyzdys yra vienas. Tai Clostridium difficile bakterijų infekcija.

Ši infekcija yra itin paplitusi Vakaruose bei Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. Įprastai ji atsiranda po ilgesnio antibiotikų vartojimo, kai normali žarnyno mikroflora išnaikinama ir įsivyrauja patogeninės bakterijos. Infekcija sukelia nemalonius, pacientus varginančius simptomus – viduriavimą, karščiavimą, pilvo pūtimą ir panašiai“, – teigė medikas.

Kitų ligų pasekmė

Disbakteriozė dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus asmenims, kurie dėl įvairių gretutinių susirgimų vartoja daug vaistų. Tai kenkia žarnyno mikroflorai, trikdo jos pusiausvyrą. Tačiau serga ir jauni žmonės, besigydantys pasikartojančias šlapimo takų infekcijas, lėtines plaučių ligas turi vartoti antibiotikus. Jie išbalansuoja žarnyne esančią tvarką ir naikina gerąsias bakterijas.

„Neturėdamos pasipriešinimo, įsivyrauja blogosios bakterijos. C. difficile infekcija taip pat yra gydoma antibiotikais ir, jeigu infekcija yra neišplitusi ir neįsisenėjusi, pacientai gana greitai ir sėkmingai pasveiksta. Didžiausia problema yra ta, kad nuolat gretutinius susirgimus besigydantys pacientai lieka rizikos grupėje ir disbakteriozė jiems yra linkusi kartotis.

Pasitaikė ne vienas atvejis, kai pacientas šia liga suserga daugiau nei 5 kartus. Tuomet ir gydymas tampa sudėtingesnis. Visgi, disbakteriozės gydymo praktika buvo visiškai pakeista atsiradus žarnyno mikrobiotos transplantacijai. Atliekant šią procedūrą, pacientui, kurio žarnyno bakterijos išnykusios, yra persodinama donoro mikroflora.

Vakaruose ši operacija jau porą metų yra gana plačiai atliekama. Rytų Europoje ši procedūra dar nėra itin populiari. Kauno klinikoms priklausanti Gastroenterologijos klinika yra viena iš nedaugelio įstaigų, kurioje atliekama žarnyno mikrobiotos transplantacija“, – kalbėjo gydytojas J. Kupčinskas.

Ligos išvengti sunkiau, nei atrodo

Nors disbakteriozės priežastys yra pakankamai aiškios, pačios ligos išvengti yra sunkiau, nei atrodo. Dažnai įvairius antibiotikus vartojantiems, ligoninėse gulintiems pacientams ji pasireiškia dažniausiai.

„Dėl bakterijų pusiausvyros sutrikimo išsivysčiusi C. difficile infekcija yra viena iš dažniausiai pasitaikančių ligoninėse įgytų infekcijų.

Vienintelis būdas kontroliuoti ligą – savavališkai nevartoti antibiotikų be gydytojo skyrimo ar priežiūros. Tokia savigyda ne tik didina riziką susirgti minėta infekcija, bet ir mažina ją sukeliančių bakterijų atsparumą vaistams, o tai tampa vis opesne problema visame pasaulyje“, – tvirtino gastroenterologas.

Kol kas trūksta informacijos

Populiariojoje spaudoje pasirodo vos daugiau straipsnių apie tai, kad žarnyno mikrofloros sutrikimai sukelia įvairiausias ligas, kaip astmą, netgi autizmą.

„Sklinda kalbos, kad žarnyno bakterijų balanso pakitimai gali sukelti ir tokias civilizacijos ligas, kaip astma ar autizmas, tačiau kol kas trūksta tai įrodančios informacijos. Yra nemažai studijų, kuriose įrodyta, jog tam tikromis ligomis sergančių asmenų žarnyno mikroflora skiriasi nuo sveiko žmogaus. Deja, trūksta tyrimų, kuriuose būtų išsiaiškinta, ar tai antrinis pakitimas, atsiradęs todėl, kad žmogus ta liga serga, ar, visgi, pirminis, paskatinęs ligos atsiradimą“, – teigė medikas.

Tiek žiniasklaidoje, tiek televizijoje yra akcentuojamas sveikos žarnyno mikrofloros svarba bendrai žmogaus sveikatai. Norėdami išvengti bakterijų sutrikimų, žmonės ima vartoti įvairius maisto papildus ir produktus, turinčius gerųjų bakterijų. Tai būtų įvairūs natūralūs jogurtai ir kiti pieno produktai, prisotinti bakterijų kultūromis. Visgi, šis gydymas ne visuomet yra veiksmingas.

„Organizme gyvena neįtikėtinai didelė bakterijų įvairovė, tačiau, kalbant apie disbakteriozę, ši sąvoka reiškia ne bet kokių, o būtent C. difficile bakterijų perviršį. Be to, naujausi molekuliniai tyrimai atskleidė, kad įvairias žmogaus organizmo funkcijas palaikančių bakterijų yra daugiau, nei buvo manyta, o jų vaidmuo dar nėra iki galo ištirtas.

Dėl šios priežasties ir tyrimų stokos nėra iki galo išsiaiškinta, kokia iš tiesų turi būti žarnyno mikrobiota. Visgi, ateityje tai ištyrus nuodugniau, bus galima pateikti ir aiškų atsakymą, ar šiuo metu mokslininkų tiriami naujosios kartos probiotikai padės išvengti tam tikrų ligų ir jas gydyti, ar ne“, – aiškino medikas.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
Autoriai: Elzė Laužikaitė

(20)
(6)
(14)

Komentarai (3)