Iš kelionės parsivežė „suvenyrų“: išgraužė odą ir pradėjo dėti kiaušinius  ()

Iš kelionės grįžusi vilniečių pora parsivežė „suvenyrų“. Net pikčiausiam priešui tokių nelinkėtų.

„Pirmieji pradėjo kasytis vaikai, paskui mes. Galvojom, kad uodai. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, parazitai išgraužė odą ir po ja pradėjo dėti kiaušinius“, – prasitarė niežinių erkių užpultos šeimos galva.

Vyras su žmona ir vaikais keliavo po kaimyninę Lenkiją, buvo apsistoję keliose kaimo turizmo sodybose ir viešbutyje. „Sąlygos buvo neblogos. Neįsivaizduoju, kur galėjome užsikrėsti parazitais“, – sakė jis. Kaip pabrėžė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė Milda Žygutienė, tokiu atveju, kaip šis, būtina kreiptis į dermatologą, nes užsiimti savigyda gali būti pavojinga.

Ant odos gali patekti net nuo durų rankenos

„Niežai – labai lengvai užkrečiama liga, nes niežinė erkė ant odos gali patekti net nuo durų rankenos. Grįžus iš kelionių reikia apsižiūrėti, atkreipti dėmesį, ar nesikaso iš stovyklų grįžę vaikai“, – patarė M. Žygutienė.

Pasak daktarės, niežulys ypač sustiprėja organizmui sušilus, naktį, tad, jei kyla įtarimų, būtinai reikia pasirodyti dermatologui ir gydytis. Niežinės erkės neskraido, nešokinėja, bet gali šliaužti 2,5 cm per minutę greičiu. Vos patekusios ant odos erkutės joje pradeda graužti urvus kiaušiniams dėti.

Pažeidžia visą kūną, net po nagų plokštelėmis

Dažniausiai niežinių erkių pažeidžiamos vietos – tarpupirščiai, šoniniai pirštų, lenkiamieji riešų, tiesiamieji alkūnių paviršiai, pažastys, mentės, juosmuo, pilvo sritis, sėdmenys, krūtys (apie spenelius, ypač moterims), vyrams – genitalijos (kapšelio oda, varpos sritis), tiesiamieji kelių paviršiai, apatinė sėdmenų, užpakalinė šlaunų dalis, pėdų paviršiai bei padai. Nugaroje bėrimų randama retai, o galvos odoje tik mažiems vaikams. Asmens sveikatos priežiūros darbuotojų rankos pažeidžiamos rečiau dėl itin dažno jų plovimo.

Skirtingai nei suaugusiems, vaikams niežinė erkė gali pažeisti viso kūno odą: kojų padus, delnus, plaukuotą galvos dalį, veidą. Jaunesnio amžiaus vaikams dažniausiai pasireiškia antrinė infekcija. Mažiems vaikams ir kūdikiams dažniausiai pažeidžiami galvos plaukuotoji dalis, delnai, padai, rankų pirštai bei tarpupirščiai. Jiems erkių randama net po nagų plokštelėmis. Jei niežais suserga vaikai, matoma ryškesnė uždegiminė reakcija nei suaugusiems, be to, dažniau pasitaiko bėrimų pūslelėmis ar net pūslėmis.

Susilpnėjusio imuniteto asmenims dažnai pasireiškia dermatitas su pūslelėmis ir šašais. Vyresniems žmonėms gali ir nebūti niežtinčio bėrimo, bet išsausėja oda, atsiranda stori šašai. Ilgai sergant šia liga, intensyvus niežulys sukelia nervinių psichologinių problemų, atsiliepiančių gyvenimo kokybei.

Įsirausę į odą maitinasi, dauginasi ir deda kiaušinius

Pasak ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus medicinos entomologės Dr. Mildos Žygutienės, niežų sukėlėjas – smulki erkė Sarcoptes scabiei va. Hominis, vos matoma paprasta akimi. Suaugusi patelė yra 0,4 mm ilgio ir 0,3 mm pločio, patinai truputį mažesni. Patelė įsirausia į paviršinius odos sluoksnius ir joje gyvena, dauginasi, maitinasi, deda kiaušinius (kasdien po 2-3 kiaušinius per 4-6 savaičių gyvenimo trukmę).

Parazito vystymosi ciklas (kiaušinis, lerva, nimfa, suaugusi erkė) trunka 10-17 dienų. Suaugusi patelė migruoja į odos paviršių ir poruojasi. Patinai greitai žūsta, o patelė įsiskverbia į odą, kartoja ciklą ir gyvena iki 6 savaičių. Be šeimininko kambario temperatūroje erkė neišgyvena ilgiau 3-4 dienų.

Žemesnė temperatūra ir didesnė santykinė drėgmė pailgina jos išgyvenimą. Niežinė erkė plinta tiesioginio sąlyčio (nuo odos ant odos) su sergančiu žmogumi metu arba per užkrėstus erkėmis daiktus (lovos skalbinius, rūbus, namų apyvokos daiktus).

Niežulį kelia erkių išmatos ir kiaušinėliai

Užsikrėtus niežais, būdingas stiprus odos niežėjimas, bėrimas papulėmis ar pūslelėmis, randami niežų erkių takai. Dažnai serga ir kiti šeimos nariai ar artimai kontaktavę žmonės (darželyje, mokykloje, bendrabutyje). Asmenims, kurie anksčiau nebuvo užsikrėtę niežais, niežulys gali pasireikšti po 4-8 savaičių nuo užsikrėtimo. Kartais šis periodas gali sutrumpėti iki 2 savaičių arba pailgėti iki 3 mėnesių. Asmenims, kurie anksčiau buvo užsikrėtę niežais ir yra jautrūs erkei, niežulys prasideda ir per 48 valandas.

Pagrindinis niežų simptomas – niežėjimas. Jis atsiranda dėl reakcijos į niežų erkę, jos išmatas ir kiaušinėlius. Paprastai niežėjimas itin intensyvus ir labiausiai vargina naktį - atsigulus ir sušilus. Iki 20 proc. ligonių odos niežėjimas gali būti nestiprus arba net nejaučiamas. Niežulio intensyvumas priklauso nuo parazitų gausos ir individualių žmogaus organizmo savybių (ligonio nervų sistemos, jautrumo niežinei erkei ir jos produktams). Antrinio užsikrėtimo atveju niežėjimas gali pasireikšti per pirmą parą po erkės įsiskverbimo į odą.

Patarimai, kaip išvengti niežų ir ką daryti užsikrėtus

  • Niežais užsikrėtęs asmuo turi vengti sąlyčio su kitais asmenimis 24 val. po vaistų panaudojimo. Tiesioginio kontakto su pacientu metu reikia dėvėti pirštines.
  • Būtina ligą nustatyti kuo anksčiau ir visus ligonius gydyti vienu metu.
  • Niežais sergančio asmens šeimos, kolektyvo nariai bei lytiniai partneriai turėtų būti patikrinti gydytojo ir, jei reikia, gydomi.
  • Sergantis niežais asmuo turi turėti asmeninį rankšluostį, lovos skalbinius ir atskirą miegojimo vietą.
  • Ligonio baltiniai ir patalynė turi būti skalbiama karštame vandenyje ir džiovinama mažiausiai 60 °C temperatūroje arba virinama 1-2 proc. sodos tirpale arba su skalbimo priemonėmis 10 min. nuo užvirimo.
  • Drabužiai, kurių negalima skalbti, lyginami iš abiejų pusių su garu arba talpinami į plastikinius maišus ir laikomi juose 4 paras. Paltai, kailiniai ir gaminiai iš odos laikomi lauke šiltuoju metų periodu 5 dienas, jei temperatūra minusinė, – 1 dieną.
  • Minkšti baldai, kilimai siurbiami dulkių siurbliu. Plastikiniai, metaliniai ar mediniai paviršiai šluostomi 1-2 proc. sodos tirpalu. Valant ligonio kambarį ypač kruopščiai šluostomi dažniausiai liečiami daiktai (durų rankenos, krėslų atramos).
  • Žaislai plaunami karštame vandenyje su muilu. Minkšti žaislai 20 min. džiovinami mažiausiai 60 °C temperatūroje.
  • Patalpas, kuriose būna ligonis, kasdien būtina drėgnai valyti, naudojant 1-2 proc. sodos tirpalą.
     

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Ieva Urbonaitė-Vainienė

(18)
(1)
(17)

Komentarai ()