Pirmojo karinio valdžios perversmo taisyklė – sumanytojai pirmiausia per itin trumpą laiką privalo į savo rankas perimti valstybinį transliuotoją ir per jį įtikinti tautą, kad dabar situaciją valdo jie, skelbia signalng.com.

Raginimas suveikė. Dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į gatves ir pasipriešino kariuomenės tankams. Jie pasirūpino, kad sugrįžusio prezidento lėktuvas galėtų saugiai nusileisti. Lojalumą prezidentui pademonstravo ir policija bei saugumo pajėgos. Maištą sukėlusius karius stabdė ir šimtai paprastų civilių.

Nejaugi Turkijos prezidentą išgelbėjo išmanusis telefonas ir socialinė žiniasklaida? Gali būti, kad jam ištikimos pajėgos bet kokiu atveju būtų paėmusios viršų, žmonės būtų pademonstravę lojalumą esamai valdžiai, tačiau neigti socialinės žiniasklaidos indėlį taip pat būtų naivu. Ironiška, tačiau, panašu, R. T. Erdoganui padėjo technologijos, su kuriomis jis tiek metų kovojo.

Kai 2013 metų liepą Turkijos policija žiauriai numalšino prezidentą kritikavusiųjų akcijas Stambule ir kituose šalies miestuose, R. T. Erdoganas ne kartą puolė socialinę žiniasklaidą kaip blogio jėgą, siekiančią sunaikinti Turkiją – daugiausia tada kliuvo socialiniam tinklui „Twitter“, kurį jauni pasiturintys turkai (ne itin mėgstantys prezidentą) tiesiog dievina.

Šimtai šalies piliečių po šiai dienai teisiami už prieš prezidentą nukreiptus žodžius socialinėje žiniasklaidoje. Kartais teismai netgi riboja socialinių tinklų darbą. Niekas nepaneigs, kad R. T. Erdoganas tikrai siekė nutildyti nepriklausomą ir kritišką žiniasklaidą. Nemažai tokių žiniasklaidos priemonių buvo priverstos nutraukti savo veiklą, kitas supirko prezidentui lojalūs turtuoliai. Už grotų ilgiems metams atsidūrė valdžiai neįtikę žurnalistai, teismų pripažinti kaltais dėl šmeižto.

Nepaisant to, būtent šios technologijos ir privačios televizijos padėjo suburti žmones. Kartu su tradicinėmis komunikacijos priemonėmis, pavyzdžiui, garsiakalbiais iš mečečių, turkai išgirdo prašymą vienytis ir pasipriešinti maištininkams.

Turkijos prezidentas T. R. Erdoganas visada manė, kad internetas ir socialinis tinklas „Twitter“ kartu su nepriklausoma žiniasklaida yra deriniai, ardantys Turkijos valstybingumo pamatus, tačiau ką tik pats turėjo progą įsitikinti jų galia gelbėjant paties kailį. Galbūt drastiškų pokyčių tikėtis ir neverta, tačiau gali būti, kad prezidentas permąstys technologijų svarbą bei naudą.

Komentarai ()